Naujausia studija parodė, kad širdies stimuliatoriais nustatomas prieširdžių virpėjimas gali būti slopinamas kraują skystinančiais vaistais, o tai, kaip žinoma, padeda išvengti insulto.
„Prieširdžių virpėjimas yra labiausiai paplitęs širdies ritmo sutrikimas, kuris paveikia 1,5-2 proc. žmonių išsivysčiusiame pasaulyje“, - sako tyrimo iniciatorius dr. Nathan Denham.
Šis sutrikimas taip pat penkiais kartais padidina insulto riziką. Be to, žmonės, kurie dėl prieširdžių virpėjimo patiria širdies infarktą, susiduria su didesne tikimybe mirti arba likti neįgaliais.
Prieširdžių virpėjimą patiriantiems, tačiau kraują skystinančius vaistus, antikoaguliantus, vartojantiems pacientams insulto rizika gali būti sumažinta maždaug 70 proc. Bet apie trečdalį sergančiųjų nejaučia jokių simptomų ir nežino, kad dėl prieširdžių virpėjimo rizikuoja patirti insultą.
Širdies stimuliatorius gali aptikti besimptomį prieširdžių virpėjimą, bet tai nėra įprasta priemonė, skirta šio sutrikimo stebėsenai.
Naujausia studija tyrė, ar su besimptomiu prieširdžių virpėjimu susiduriantys pacientai gali būti patikrinami širdies stimuliatoriais.
Tyrime dalyvavo 223 pacientai, kuriems širdies stimuliatoriai buvo implantuoti ne seniau nei prieš 5 metus ir kuriems iki implantavimo nebuvo diagnozuotas prieširdžių virpėjimas. Mokslininkai ištyrė duomenis apie tai, kiek pacientų šiuo metu išgyvena tokį sutrikimą ir kiek žmonių patyrė prieširdžių virpėjimo epizodus, bet jų širdies ritmas normalizavosi.
Siekiant įvertinti, kiek reikia suvartoti kraują skystinančių vaistų, kad būtų išvengta insulto, tyrimo dalyvių prieširdžių virpėjimas buvo stebimas naudojant CHA2DS2-Vasc skaičiuoklę, o tyrimo rezultatai skirstomi į atitinkamus taškus. Išvados paaiškino labiausiai paplitusius insulto rizikos veiksnius: stazinį širdies nepakankamumą, kairiojo skilvelio disfunkciją, hipertenziją, amžiaus faktorius, diabetą, insultą, kraujagyslių ligas ir kitus veiksnius. Rekomenduojama, kad pacientai, susiduriantys su prieširdžių virpėjimu ir tyrime surinkę du ar daugiau taškų, turėtų neišvengiamai vartoti kraują skystinančius preparatus.
Vėlesni stebėjimai parodė, kad stimuliatorius turintys pacientai su besimptomiu prieširdžių virpėjimu susiduria dažniau, nei buvo tikėtasi prieš tyrimą. Beveik visi insulto prevencijai turėjo vartoti antikoaguliantus.
Nuotolinis medicininis stebėjimas leistų stimuliatorių patikrinimus atlikti pacientų namuose. Pacientams tereikėtų turėti kompiuterį, kuriame naudojant belaidę technologiją būtų renkama informacija iš širdies stimuliatoriaus. Duomenys tokiu būdu būtų perduodami į ligoninės kompiuterines sistemas.
Atsižvelgiant į rezultatus, tyrimas išties parodė, kad širdies stimuliatorių patikrinimai yra paprasta priemonė, galinti nustatyti prieširdžių virpėjimą, ir šiam procesui pacientui nebūtina palikti savo namų ir keliauti į gydymo įstaigą.
Šaltinis: European society of cardiology.