Širdies stimuliatorius kartais yra vienintelis būdas išsaugoti paciento gyvybę

Sergamumas bei mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje jau ne pirmus metus išlieka vienas aukščiausių tarp visų Europos Sąjungos šalių. Ir nors vis dažniau ir garsiau kalbama apie tai, kaip išvengti šių ligų bei kokius sveikos gyvensenos įpročius svarbu ugdytis, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ką daryti išgirdus diagnozę, kaip su ja susigyventi ir kada tik medikamentų gali neužtekti. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojas kardiologas doc. dr. Gediminas Račkauskas pažymi, kad norint išsaugoti žmogaus gyvybę, kai jam yra nustatyti širdies ritmo sutrikimai, tenka pasitelkti ir modernias technologijas – viena tokių yra šiuolaikinis širdies stimuliatorius.

„Pacientus vargina įvairūs širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai: arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, dislipidemija, tačiau dažniausiai tenka konsultuoti tuos, kuriuos vargina įvairūs širdies ritmo sutrikimai. Jie gali būti nereguliarūs, pacientai skundžiasi dėl tam tikrų aplinkybių sulėtėjusia širdies veikla ar priešingai – padažnėjusiu širdies pulsu“, – vardina doc. dr. G. Račkauskas.

Kartais vienintelė išeitis – širdies stimuliatorius

Per žmogaus gyvenimą keičiasi ne tik jo išorė bei organų sistemos, bet ir širdies laidžioji sistema. Nors dažniausiai tai yra susiję su amžiumi, tačiau pasitaiko atvejų, kai priežastys būna kitos, pavyzdžiui, infekcija, miokardo infarktas, struktūrinė širdies liga ir kt. Tai nutikus, nusilpsta ritmo vadovo ląstelių grupė, kuri yra atsakinga už pastovaus bazinio širdies pulso generavimą ir pacientui yra diagnozuojamas sinusinio mazgo silpnumo sindromas.

„Kitas galimas pavyzdys, kai impulsai nėra perduodami per širdies laidžiąją sistemą, galėtų būti atrioventrikulinio mazgo blokados arba sutrikęs intraskilvelinis laidumas. Tokiems pacientams stebimi pastovūs arba protarpiniai retos širdies veiklos epizodai, kurie gali būti besimptomiai arba lydimi retos širdies veiklos, krūtinės skausmo, pastovaus nuovargio, dusulio, pykinimo, didelio bendro silpnumo ar net sąmonės netekimo“, – dalinasi gydytojas kardiologas.

Jo teigimu, kartais gydytojai gali identifikuoti ir pašalinti retą širdies ritmą nulėmusius veiksnius ar priežastis: širdies ritmą retinantys vaistai, širdies išemijos epizodai, dideli elektrolitų pakitimai ir kt., tačiau tam nepasiteisinus, lieka vienintelė galimybė – implantuoti širdies stimuliatorių.

Procedūra trunka tik apie 1 val.

Širdies stimuliatorius – mažas (apie 5 cm), plonas (apie 6 mm) ir lengvas (20 gr) baterijomis maitinamas prietaisas, neleidžiantis širdžiai plakti per lėtai. Kokie yra širdies stimuliatorių tipai?

• Belaidis širdies stimuliatorius – didelės tabletės dydžio, įdedamas naudojant kateterį, pritvirtinamas prie vidinės širdies sienelės. Tai reiškia, jog jo veikimui nenaudojami jokie laidai;
• vienos kameros širdies stimuliatorius – įprastai jis veikia siųsdamas elektrinius signalus į dešinįjį širdies skilvelį;
• dviejų kamerų širdies stimuliatorius – šio tipo prietaisas siunčia elektrinius signalus į dešinįjį prieširdį ir skilvelį;
• biventrikulinis širdies stimuliatorius, taip pat vadinamas širdies resinchronizacijos stimuliatoriumi. Šis prietaisas skirtas pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, o veikdamas jis stimuliuoja kairįjį skilvelį keliose vietose, taip padėdamas stiprinti širdies raumenį ir mažinti širdies nepakankamumo simptomus, gerinti gyvenimo kokybę.

Doc. dr. G. Račkauskas pasakoja, jog implantuojamų elektroninių širdies prietaisų operacijos vyksta rentgeno operacinėje, kurioje pacientas įprastai praleidžia iki 1 val. Dažniausiai intervencija atliekama vietinėje nejautroje, padarant vos kelių cm pjūvį kiek žemiau raktikaulio.

„Visas procesas kontroliuojamas pasitelkiant rentgeno spindulius, taip gaunant prieigą prie stambiųjų venų, kuriomis elektrodai nuvedami ir fiksuojami širdyje. Vėliau prietaisas patalpinamas į suformuotą kišenę poodyje, žaizda užsiuvama, atliekamas prietaiso programavimas ir po kelių dienų pacientas išleidžiamas namo“, – apie operacijos eigą pasakoja gydytojas kardiologas.

Leidžia susigrąžinti visavertį gyvenimą

Po prietaiso implantavimo pacientui taikomos bendros pjūvio srities rekomendacijos – neplauti ir nešlapinti operuotos srities, kelias savaites susilaikyti nuo aktyvios fizinės veiklos. Vėliau esminių ribojimų nėra – buityje žmogus gali naudotis visais namuose esančiais elektriniais prietaisais, vairuoti automobilį bei skristi lėktuvu.

„Kiekvienam pacientui išduodamas tarptautinis implantuoto elektroninio širdies prietaiso pasas, kurį, esant reikalui, galima parodyti oro uoste ar ligoninėje. Verta žinoti ir tai, jog šiuolaikiniai stimuliatoriai, priešingai nei senesnės kartos, yra saugūs ir neturi ribojimų atliekant viso kūno magnetinio rezonanso tyrimus“, – primena doc. dr. G. Račkauskas.

Jis pratęsia, jog sugijus pjūviui, tik nedidelė dalis pacientų jaučia ir gali pasakyti, kurioje vietoje yra širdies stimuliatorius – daugeliu atvejų prie naujojo implanto priprantama per itin trumpą laiką, tai leidžia džiaugtis pilnavertišku, saugiu gyvenimu: „Toks žmogus tampa saugus pats sau ir jį supantiems aplinkiniams. Viena iš širdies stimuliatoriaus funkcijų – atkartoti normalų širdies dažnį, t. y. ramybės metu širdį stimuliuoti lėčiau, o fizinio krūvio metu jį padidinti. Todėl po operacijos pacientas grįžta į ankstesnį geros savijautos laiką.“

Reguliarus širdies stimuliatoriaus tikrinimas – itin svarbus

Nepriklausomai nuo to, koks elektroninis širdies prietaisas yra implantuojamas pacientui – širdies stimuliatorius, defibriliatorius, širdies nepakankamumui gydyti skirtas prietaisas ar aritmijų įvykių registratorius – tam, kad būtų tinkamai įvertinti prietaiso parametrai, jis turi būti reguliariai tikrinamas. Nors šiuo metu pacientams implantuojami prietaisai leidžia juos užprogramuoti ir vėliau jiems veikti autonominiu režimu, gydytojas specialistas turi susitikti su pacientu bei įvertinti prietaiso veikimo režimą kartą per vienerius ar dvejus metus.

„Kontroliniai vizitai gali būti ir dažnesni, jeigu to reikalauja paciento būklė ar prietaiso veikimo režimas. Vizito metu įvertinami ne tik baziniai parametrai – kartu su pacientu aptariami galimi širdies ritmo sutrikimo epizodai, jų pobūdis, trukmė, o prireikus, skiriamas naujas ar koreguojamas jau paskirtas medikamentinis gydymas“, – pažymi doc. dr. G. Račkauskas.

Šių dienų stimuliatoriai veikia 8-12 metų – tai priklauso nuo to, kiek dažnai prietaisas turi įsijungti bei kiek laiko jis gali stebėti nuosavą pačios širdies veiklą. Jeigu širdies stimuliatoriaus reikės nuolat, jo veikimo trukmė bus trumpesnė, ir priešingai. Kadangi prietaisas nėra ardomas, o jo baterija nėra kraunama, atėjus laikui, pacientui atliekamas nedidelis pjūvis ir širdies stimuliatorius pakeičiamas nauju.