Sisteminė raudonoji vilkligė sėkmingai gydoma nauju vaistu(5)

Sisteminė raudonoji vilkligė yra sunki autoimuninė liga, labai pabloginanti pacientų gyvenimo kokybę. Ligai būdingos įvairios komplikacijos ir aukštas mirtingumo lygis.

 Sumažino ligos simptomus

 Sistemine raudonąja vilklige sergantiems pacientams nustatytas tam tikro baltymo, vadinamo B-limfocitų stimuliatoriumi (BLyS), perteklius. Šis baltymas priklauso naviko nekrozės faktorių šeimai, jis būtinas B limfocitų augimui ir diferenciacijai. Manoma, kad būtent šio batymo perteklius sergant sistemine vilklige sukelia organizme autoantikūnų sintezę.

Belimumabas yra naujas monokloninis antikūnas, specifiškai slopinantis BLyS aktyvumą. Neseniai paskelbti III fazės randomizuoto placebu kontroliuojamo tyrimo rezultatai parodė, kad šis vaistas po 52 savaičių gydymo, priklausomai nuo dozės, sumažino ligos simptomus 51-58 proc. pacientų. Tyrimas vykdytas 90 centrų ir 13 šalių,  į jį įtraukti 865 suaugę pacientai. Tyrimo dalyviai suskirstyti į tris grupes, vienai grupei skirtas placebas, kitos dvi gydytos tiriamuoju preparatu skirtingomis dozėmis. Vaistas skirtas trumpa infuzija į veną 0, 14, 28 dienomis ir po to kas 28 dienas. Jau po 16 savaičių didesnę vaisto dozę gavusių pacientų grupėje stebėtas simptominis pagerėjimas vertinant specialiais šiai ligai pritaikytais klausimynais. Mažesne doze gydytų pacientų būklė pagerėjo po 28 savaičių gydymo.

Teikia vilčių

„Svarbiausi vaistai,  radikaliai pagerinę prognozę, yra steroidiniai hormonai, tačiau jie turi daug pašalinių poveikių. Todėl naujas vaistas –belimumabas -  leistų pagerinti sergančiųjų sistemine raudonąja vilklige gyvenimo kokybę, apsaugotų nuo pašalinio kitų vaistų, naudojamų didelėmis dozėmis,  poveikio. Atliktas randomizuotas placebo kontroliuojamas tyrimas su nauju monokloniniu antikūniu belimumabu teikia daug vilčių, kad pavyks padėti sergantiesiems sistemine raudonąja vilklige. Tai didelis žingsnis  gydant tokią sunkią ligą“, - įvertino Klaipėdos universitetinės ligoninės Reumatologijos skyriaus vedėja Loreta Bukauskienė.

Ji  „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, kad sisteminė raudonoji vilkligė - tai polietiologinė, autoimuninė reumatinė liga, galinti pakenkti daugeliui organizmo audinių, organų ir jų sistemų. Tai viena iš sudėtingiausių reumatinių ligų, galinti pasireikšti įvairių organų (inkstų, smegenų, plaučių, širdies, kraujodaros organų, serozinių dangalų, lytinės sistemos, odos ir gleivinių, sąnarių ir raumenų) pakenkimu įvairiuose deriniuose.

Sergantieji šia liga, - paaiškino gydytoja, - neturėtų dirbti sunkaus fizinio darbo, vengti darbo atvirame ore esant šalčiams arba intensyviai insoliacijai. Būnant lauke būtina apsisaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių atitinkamai apsirengiant ir naudojant kremus nuo ultravioletinių spindulių. Ligoniai turėtų vengti darbo su chemikalais.

Klinikiniai ligos požymiai

Sisteminė raudonoji vilkligė, - informavo L. Bukauskienė, - pasireiškia daugeliu  klinikinių požymių.

Karščiavimas. Apie 60-80% ligonių temperatūra pakyla virš  38ºC. Ji gali pakilti vieną arba keletą kartų per dieną arba išlikti aukšta beveik visą parą.

Bendras silpnumas. Tai gali būti vienas iš pirmųjų sisteminės raudonosios vilkligės požymių. Neretai bendras silpnumas būna labai išreikštas,

varginantis. Šį nemalonų jausmą dar labiau sustiprina kiti ligai būdingi sindromai: anemija (mažakraujystė), miopatija (raumenų pakenkimas), nemiga, depresija.

Svorio kritimas. Ligos pradžioje, ypač esant aktyviam procesui, bent 2/3 ligonių krenta svoris.

Odos pakenkimas. Būdingiausia ūmaus odos pakenkimo forma yra „vilkliginė plaštakė“ - tai yra plokščias arba šiek tiek iškilęs odos paraudimas ant skruostų ir nosies nugarėlės.Vizualiai tai gali priminti raudoną plaštakę, kuri nutūpė ant nosies, o savo sparnelius padėjo ant skruostų. Kartais šis dermatitas yra labai ryškus, su aiškiomis ribomis, o kartais vos patebimas. Ūmus difūzinis dermatitas gali išplisti žymiai didesniuose odos plotuose - veide, ant krūtinės, rankų ir kitur. Poūmei odos vilkligei priskiriami židiniai dažniausiai nestabilūs (keičiantys lokalizaciją, intensyvumą, praeinantys ir vėl užeinantys) odos  bėrimai įvairiose kūno vietose - gali priminti  psoriazės židinius arba žiedinę eritemą. Tokie bėrimai gali tęstis daugelį mėnesių, randų jie nepalieka. Kaip ir ūmios odos  vilkligės atveju, dažnai būna susiję su saulės spindulių poveikiu. Lėtinė odos vilkligė - tai fiksuoti pakilūs eriteminiai židiniai, kurių centras atrofiškas su keratoziniais žvyneliais arba folikuliniais kamšteliais-vadinama diskoidine vilklige. Kalbant apie odos vilkligę, reikia paminėti fotosensibilumą - tai hipererginis odos jautrumas ultravioletiniams spinduliams, pasireiškiantis paraudimu arba odos bėrimais tuose odos  plotuose, kuriems teko saulės spindulių. Sisteminei raudonajai vilkligei gana būdingas yra Reino (Raynaud) sindromas-trumpalaikis rankų ir kojų pirštų, rečiau ir nosies, ausų nubalimas nuo šalčio arba (rečiau) stipriai susijaudinus. Vėliau oda tampa cianotška, o galiausiai - paraudusi, deganti dėl hiperemijos.

Gleivinė ir poodis. Nedidelei daliai ligonių gali išsivystyti židininis (kartais nekrozinis) poodinio riebalinio audinio uždegimas - panikulitas. Poodyje čiuopiami 1-3 cm dydžio daugiau ar mažiau skausmingi mazgai. Oda virš jų gali būti paraudusi, infiltruota, neretai pasitaiko recidyvuojantis opinis stomatitas. Padidėjęs plaukų slinkimas yra labai dažnas vilkligės požymis. Galvos nuplikimas gali būti tiek difūzinis, tiek židininis.

Judėjimo-atramos sistemos pakenkimas. Artritai arba artralgijos yra būdingas požymis, jie gali būti pastovūs arba užeinantys ir vėl praeinantys, skirtingo intensyvumo, apimantys daugiau ar mažiau sąnarių, su sąnarių tinimu arba be jų, labai svarbus bruožas, kad sisteminės raudonosios vilkligės artritas nesukelia sąnarių destrukcijos, dažniausiai neišsivysto ir sąnarių deformacijos. Raumenų skausmai yra dažnas sergančiųjų sistemine raudonąja vilklige skundas. Daugeliu atvejų yra tik mialgijos, kurios nesukelia raumenų atrofijos, retesniais atvejais gali išsivystyti tikras miozitas su raumenų destrukcijos požymiais.

Poliserozitas. Maždaug 50% ligonių viename ar kitame ligos periode patiria kurio nors serozinio dangalo uždegimo požymius. Dažniausiai pasireiškia pleuritas, kiek rečiau –perikarditas, labai retai –peritonitas. Galimas bet kurių dviejų arba ir visš trijų lokalizacijų derinys-poliserozitas. Serozitai pasireiškia tipinės lokalizacijos skausmais, rečiau eksudacija į pleuros arba perikardo ertmes.

Plaučių pakenkimas. Pneumonitas - difūzinė intersticinė pneumonija pasireiškia dusuliu, kosuliu be skreplių, smulkiais drėgnais karkalais visame plaučių plote. Kraujavimas iš plaučių gali pasireikšti tik kraujo pėdsakais skrepliuose arba masyviu kraujavimu iš plaučių. Plaučių arterijos hipertenzija pasireiškia progresuojančiu dusuliu, staze didžiajame kraujo apytakos rate. Nėra paprasta nustatyti, ar  šis sindromas tiesiogiai

pasireiškia dėl sisteminės raudonosios vilkligės sukelto plaučių kraujagyslių pakenkimo,  ar yra antrinis dėl pakartotinos mikroembolizacijos į plaučius.

Širdies pakenkimas. Dažniausiai pasitaiko jau minėtas perikarditas, tačiau galimas ir miokarditas bei endokarditas. Miokarditas dažniausiai pasireiškia tachikardija, ritmo ir laidumo sutrikimais, rečiau vystosi kardiomegalija, širdies funkcijos nepakankamumas. Endokarditas-dažniausiai pakenkiamas dviburis vožtuvas, rečiau aortos ir triburis vožtuvas, gali vystytis minėtų vožtuvų nepakankamumas, stenozė arba sudėtinės ydos.

Aterosklerozė ir koronarinė širdies liga. Pastaraisiais metais aiškiai įrodyta, kad sisteminė raudonoji vilkligė lemia kraujagyslių endotelio pakenkimą, greitesnę aterosklerozės raidą, o to pasekmė – koronarinė širdies liga.

Inkstų pakenkimas. Sisteminės raudonosios vilkligės sukeltas glomerulonefritas yra bene svarbiausias prognostinis ir labai svarbus diagnostinis ligos rodiklis. Glomerulonefritui progresuojant vystosi nefrozinis sindromas, inkstų funkcijos nepakankamumas, ir ligoniai neretai žūva nuo uremijos komplikacijų

Nervų sistemos pakenkimas. Pagal savo prognostinę svarbą yra antroje vietoje po inkstų pakenkimo. Sisteminė raudonoji vilkligė pakenkia centrinę nervų sistemą. Gali būti psichikos pakenkimas-nuotaikos sutrikimai(nuo euforijos iki gilios depresijos),atminties ir gebėjimo susikoncentruoti sutrikimai, psichozės, delyras. Somatinis pakenkimas- epilepsijos sindromas, dažniau pasitaiko mažieji epilepsijos priepuoliai, rečiau didieji - su sąmonės praradimu, traukuliais. Gali būti chorea - nevalingi judesiai ir grimasos, raumenų hipotonija. Gali pasireikšti išeminiu ar hemoraginiu insultu ar kranialine neuropatija su regos sutrikimu (regėjimo lauko defektai, regos nervo papulės edema, aklumas),veido deformacijos.

Kraujodaros pakenkimas. Gali slopinti visas tris hemopoezės šakas ir sąlygoti anemiją, leukopeniją ir trombocitopenją. Neretai tai vadinama pancitopenija. Anemija gali būti įvairios kilmės (autoimuninė hemolizinė anemija, lėtinės ligos anemija, inkstų funkcijos nepakankamumo sukelta anemija, vaistų sukelta anemija). Leukopenija (<3x109/l) dažniausiai koreliuoja su ligos aktyvumu ir pirmiausia pasireiškia limfocitopenija. Jos priežastis - autoimunitetas, nukreiptas prieš baltąsias kraujo ląsteles (citoksinis antileukocitinių ir antilimfocitinių antikūnių veikimas). Trombocitopenija (<50x109/l) gali sukelti poodines hemoragijas esant minimaliai traumai, o kartais masyvius kraujavimus.

Moters lytinė reprodukcinė funkcija. Neretai susergama nėštumo metu ar tuoj po gimdymo, jeigu  sistemine raudonąja vilklige serganti moteris pastoja, liga dažniausiai paūmėja, neretai atsiranda  nauji iki šiol nebuvę organų pakenkimai, sergančiosios dažniau patiria persileidimus; jeigu ligonė pagimdo gyvą naujagimį, neretai jam yra nustatomi įgimti (naujagimių) vilkligės požymiai.

vlmedicina.lt

Šaltinis

 Navarra SV et all. Efficacy and safety of belimumab in patients with active szstemic lupus erythematosus: a randomised, placebo-controlled phase 3 trial. Lancet 2011, 377:721-31