Šiuolaikinis pirkinių įpakavimas - grėsmė poilsiautojų sveikatai
Celofaniniuose maišeliuose gabenamos pajūrio lauktuvės, noras kuo greičiau suvalgyti iš gatvės prekeivių nusipirktą raudoną sultingą braškę ar net įnirtingas namų valymas gali sukelti žarnyno infekciją ar alerginę reakciją. Apie vasarines ligas pasakoja Klaipėdos universitetinės ligoninės infekcinių ligų gydytojas Antanas Narvilas.
Ar šiuo metu Klaipėdoje nesiaučia kokia nors infekcija?
Šiuo metu, ačiū Dievui, ramu. Tik gegužės pabaigoje-birželio pradžioje Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Putinėlis“ buvo žarnyno infekcijos protrūkis.
O su sunegalavusiais poilsiautojais tenka susidurti? Kokios dažniausios jų nusiskundimų priežastys?
Poilsiautojų sulaukiame kone kasdien. Dažniausiai – dėl žarnyno infekcijų. Poilsiauti atvyksta nepasiruošę, perka greitai gendančius maisto produktus. Čiumpa pavalgyti iš gatvės prekeivių nusipirktas braškes, uogas, net nenuplovę jų. Ir čeburekai pajūryje nešiojami, tie prekeiviai vaikšto po pliažą su kuprinėmis, dėžutėmis – ir tai tikrai nėra gerai greitai gendantiems produktams.
Žarnyno infekcijos virusas perduodamas per maistą, vandenį, o išsiskiria su išmatomis. O, kaip jau sakiau, poilsiautojai atvykę ne visada nusiplauna rankas, daržoves ar vaisius, vaikams nori jų iš karto duoti, jei šie prašo. Tad ir apsikrečia pirmomis dienomis atvykę, dar nespėję net kojų apšilti mūsų jūroje. Pradeda vemti, viduriuoti, karščiuoti.
O ką poilsiautojams patartų infekcinių ligų gydytojas?
Iš tiesų į kelionę net negalima imti šviežių, termiškai neapdorotų produktų, kurie gali greitai sugesti. Pavyzdžiui, virtos dešros ar virtos mėsos. Tokius produktus būtina laikyti šaldytuve, o jeigu jie buvo bent porą valandų laikyti kambario temperatūroje ar lauke, prieš pat vartojimą – dar kartą pervirti.
Ilgai nesilaiko ne tik virti, bet ir karštai rūkyti produktai. Šaltai rūkyti – sūresni, tad išsilaiko ilgiau.
Ką manote apie tuos poilsiautojus, kurie grįždami iš pajūrio per visą Lietuvą namiškiams veža lauktuvių – rūkytos žuvies?
Jei tik prieš vartojimą produktą galima termiškai apdoroti – apvirti ar apkepti, - būtinai tai ir padaryti. Skonis nepasikeis, o gal ir dar pagerės, ypač jei gaus papildomų prieskonių.
O kaip patartumėte gabenti žuvį ar kitas valgomas lauktuves? Juk celofaniniuose maišeliuose maisto produktai tikriausiai dar greičiau genda...
Dabar viskas paprastai pakuojama į maišelius, nebėra mados maisto produktus vynioti į popierių. Aišku, kad tai nėra gerai. Pagal galimybes siūlau tokius produktus įsigyti likus kelioms dienoms ar net kelioms valandoms iki kelionės. Nes jei tenka važiuoti iš Klaipėdos iki Vilniaus, kelionė užtrunka geras 3 ar net 4 valandas, ir per tiek laiko maisto produkte jau gali prasidėti senėjimo procesas.
Sausi, miltiniai produktai pavojaus sveikatai nesukels, juos galima laikyti ilgai.Tik reikia žiūrėti, kad nebūtų paruošti su kiaušiniais, nes kiaušiniai – greitai gendantys produktai. Pavyzdžiui, kad nebūtų bandelių, apteptų su kiaušinio tryniu ir cukrumi. Yra tekę prieš keletą metų susidurti su žarnyno infekcijos protrūkiu Plungės rajone, kai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradėjo kurtis įvairios kepyklėlės. Tai štai viena tokia Plungės rajone kepė bandeles ir pyragaičius bei kepinius tiekė parduotuvėms. Tada ir atsekėme infekcijos židinį – tą kepyklėlę. Tačiau dabar tokių atvejų labai retai bepasitaiko, nes keliami labai griežti reikalavimai ir gamybai, ir pakuotėms, ir produktų laikymui.
O ar yra šią vasarą pasitaikę apsinuodijimų nuo nešviežių ledų?
Dar prieš nepriklausomybės atkūrimą buvo iš pieno kombinato protrūkis, bet dabar, nors pieno kombinatų ir yra ne vienas, tokių atvejų nebepasitaiko. Juk visada paciento klausiame, kokį produktą valgė, bet nesurandame ryšio su ledais.
O nuo kokių produktų šią vasarą buvo dažniausiai apsinuodijama?
Minėtame „Putinėlio“ darželyje – nuo mišrainės su burokėliais, o šiaip dažniausiai – nuo vaisių, daržovių iš gatvės. Prieš kelias dienas buvo atvežta stipriai išberta, karščiuojanti keturiolikmetė mergaitė, klaipėdietė. Klausiame, ar nevalgė citrusinių vaisių, šokolado, nuo kurių dažniausiai ir beria, bet visi atsakymai – neigiami. Nei to, nei ano nevalgė, net braškių seniai buvo bevalgiusi. Pasirodo, ji valė su stipriais valikliais langus. Kadangi yra jautri, anksčiau turėjusi ligų, susijusių su alerginėmis reakcijomis, ir pasireiškė alergija. Paskyrėme alerginį gydymą ir nusiuntėme pas alergologą.
Ar neteko susidurti su kokiu retu susirgimu?
Šią vasarą – ne. Atmenu, prieš penkerius metus teko vienai mergaitei diagnozuoti labai retą retų kirmėlių susirgimą, kuris Lietuvoje aptinkamas nebent per atvežtinius vaisius, kuriuos būtina plauti po tekančiu vandeniu, o ne dubenyje. Mergaitės mama dirbo pietų kraštuose ir atsiųsdavo jai vaisių – taip ši ir apsikrėtė.
O ar daug šią vasarą susidūrėte su erkių platinamomis ligomis?
Su erkiniu encefalitu susidurti dar neteko, o Laimo ligos būta tik pavienių atvejų. Tačiau dažniausiai šie susirgimai kamuoja suaugusiuosius, nes vaikai vieni po miškus nevaikšto. Pagrindiniai mūsų susirgimai – žarnyno, virusiniai, kvėpavimo takų.Yra pasitaikę keli skarlatinos, kurią sukelia streptokokai, atvejai. Dažniausiai šia liga suserga vaikai, nors apsikrėsti gali ir suaugusieji.
Labai žinoma liga – vėjaraupiai, kurių pasitaiko po kelis atvejus kiekvieną savaitę. Aišku, ne visi šie pacientai ir atvyksta į ligoninę, jeigu nėra sunkus atvejis. Kuo mažesnis vaikas, tuo labiau jis yra išberiamas, ir tuo sunkesnė ligos eiga. Būna, kad tenka jiems ir lašinę statyti, antivirusinių vaistų skirti. Tačiau jau yra skiepų nuo vėjaraupių, tik neįtraukti į privalomųjų sąrašą.
Ačiū už pokalbį ir patarimus, kaip išvengti infekcijų.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
