Lietuvos vaikų imuniteto kreivė krenta žemyn, o tai lemia didesnį jų sergamumą, pastebi gydytojai ir vaistininkai. Jų teigimu, jau darželinukų amžiuje daugėja alergijų, stuburo iškrypimų, trumparegystės, bronchinės astmos atvejų, mažyliai dažniau ir ilgiau serga peršalimo ligomis.
„Visais laikais vaikai sirgdavo pakankamai dažnai, o sergamumo pikas pasiekiamas, kai pradedamas lankyti darželis. Tuomet prasideda sloga, kosulys, ausų uždegimai, virškinimo sutrikimai. Tai natūralu, vieni serga daugiau, kiti mažiau. Tačiau pastaruoju metu pastebime, kad daugėja vaikų, kurie serga, rodos, ištisai. Plečiasi ir darželinukų ligų spektras. Tai neraminanti tendencija, kuri rodo, kad mažylių imunitetas nesugeba susidoroti su virusais ir bakterijomis. Pavyzdžiui, kartais paskyrus imunitetą stimuliuojančių preparatų, situacija ženkliai pasikeičia“, - sakė Gargždų „MediCA klinikos“ šeimos gydytoja Greta Latakė.
Gydytojos teigimu, lyginant su praėjusiu dešimtmečiu, darželinukų amžiaus vaikus dažniau puola alerginiai dermatitai, alerginės slogos, bronchinės astmos, dažnėja ir sunkėja paprasčiausios peršalimo ligos, taip pat drastiškai mažėja pacientų, turinčių stuburo bei regos problemų, amžius.
„Šioms ligoms atsirasti ir plisti sąlygas sudaro šiuolaikinis gyvenimo būdas: nekokybiški ir cheminių priedų kupini maisto produktai bei žalingi mitybos įpročiai, didelis oro užterštumas, mažas fizinis judrumas, galima paminėti ir per ilgą sėdėjimą prie kompiuterio, pernelyg sunkias mokyklines kuprines. Visa tai lemia imuniteto pokyčius bei trikdo harmoningą vaiko augimo raidą“, - pažymėjo G. Latakė.
Šeimos gydytoja atkreipė dėmesį ir į tėvų daromas klaidas. „Neretai tėveliai atžalą maitina ne tuo, kas sveika, o tuo, kas skanu. Traškučiai, limonadai, saldainiai, greitas maistas – tik kalorijos, bet ne nauda. Daugelis mamų bijodamos, kad vaikas neperšaltų, per daug prirengia vaikus, šie sukaista, suprakaituoja ir vis tiek serga. Būtinas sveikas grūdinimas, žinoma, proto ribose. Be to, negaluojančio vaiko negalima vesti į darželį, leisti į mokyklą, jis pirma būtinai turi pasveikti“, - teigė G. Latakė.
„Camelia“ vaistininkės Gintarės Krikščiūnienės pastebėjimu, apsaugoti nuo lėtinių ligų vaikus galima tinkamai valdant visus nesunkius negalavimus ir nevengiant skiepytis. „Tėvų dažnai patiriamą baimę, jog vaikas susirgs, reikėtų kontroliuoti. Jeigu vaikas tiesiog sunegalavo ir tai nėra pasikartojantis reiškinys – paprastai greitai suteikus pagalbą viskas išsisprendžia, tačiau, jeigu kažkoks simptomas kartojasi itin dažnai – būtina specialisto konsultacija dėl galimų rimtų sveikatos sutrikimų. Jeigu mes pastebime tam tikros problemos dėsningumus, visuomet rekomenduojame kreiptis į gydymo įstaigą“, - sakė vaistininkė.
Jos teigimu, vaistininkas yra pirmoji grandis, į kurią kreipiamasi sunegalavus vaikui, todėl nuo to, kaip jis suteiks pirmąją pagalbą ir įvertins, kada reikalinga ir gydytojo intervencija, priklauso tolimesnė jo sveikata. „Žinoma, saugotis būtina ir patiems. Universalaus metodo, kaip išvengti populiariausių vaikiškų ligų, nėra. Tačiau viso ko pagrindas - mažylių imuniteto stiprinimas natūraliais būdais bei prevenciniais preparatais, sveika mityba, dažnas buvimas gryname ore, reguliarus judėjimas“, - vardijo vaistininkė.
Džeraldas Kauneckas