Kepenų transplantacija: pacientui prireikė operacijos dėl parazitų pažeistų kepenų

31-erių metų Petras tapo pirmuoju pacientu šalyje, kuriam dėl itin retos ligos – kepenų echinokokozės, kai parazitai pažeidžia kepenis, buvo atlikta kepenų transplantacija. Operacinis gydymas – pagrindinis kepenų echinokokozės gydymo metodas, tačiau ne visada įmanomas, o kepenų transplantacija atliekama tik išskirtiniais atvejais.

Reklama

„Chirurgijos klinikos mokslininkai, atlikę sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą, nustatė, kad pasaulyje registruota vos apie 250 tokių atvejų. Tai – labai sudėtinga ir ypatinga operacija, reikalaujanti visos prisidėjusios komandos profesionalumo ir žinių“, – teigia doc. Tomas Vanagas, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas.

Petras pirmuosius simptomus pajuto dar nesulaukęs 30-ies – tai buvo itin tamsus šlapimas, silpnumas ir greitai atsirandantis nuovargis. „Dirbau užsienyje, todėl nusprendžiau grįžti į Lietuvą ir išsitirti sveikatą. Mano kelias prasidėjo nuo šeimos gydytojos Klaipėdoje ir greitai atsidūriau Kauno klinikose“, – pasakoja jis.

Kauno klinikose vyrui diagnozuota echinokokozė – liga, kurios šalyje registruojama pavieniai atvejai. „Echinokokozę sukelia parazitinės kirmėlės, kuriomis žmonės dažniausiai užsikrečia per užterštas rankas, vandenį ar maistą, kur yra parazito kiaušinėlių. Pagrindinis infekcijos šaltinis gali būti gyvūnai, pavyzdžiui, šunys. Tiksliai, kaip Petras užsikrėtė, lieka neaišku“, – sako doc. Irena Valantienė, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė.

Vyras sirgo agresyvia ligos forma, dažnai imituojančia kepenų piktybinius susirgimus, pavyzdžiui, pirminį kepenų ar latakų vėžį. „Negydoma liga gali išplisti ir už kepenų ribų į kitus organus ir taip sukelti multiorganinę pažaidą bei su tuo susijusias sunkias komplikacijas“, – paaiškina doc. I. Valantienė.

Šiuo atveju liga buvo pažeidusi ne tik paciento kepenis, bet ir apatinę tuščiąją veną, diafragmą, vienintelis būdas padėti Petrui tapo kepenų transplantacija. Atsiradus tinkamam organo donorui Kauno klinikų medikai ryžosi atlikti šią operaciją. „Tai buvo labai sudėtinga operacija. Reikėjo pašalinti ne tik kepenis, pažeistas echinokokozės, bet ir apatinės tuščiosios venos bei diafragmos segmentus“, – pasakoja transplantacijos operaciją atlikęs doc. T. Vanagas.

Transplantacijos metu pašalinus apatinės tuščiosios venos segmentą, laikinai buvo sustabdyta kraujo tėkmė apatine tuščiąja vena iš apatinės kūno dalies į širdį. Tai – labai didelis iššūkis tiek paciento organizmui, tiek gydytojų anesteziologų reanimatologų ir chirurgų komandai. Kraujagyslių jungtys turi būti atliekamos greitai, siekiant kuo greičiau atstatyti kraujotaką. „Ruošiantis transplantacijai, buvo labai svarbu įvertinti, kiek echinokokozės pažeista apatinė tuščioji vena, keliaujanti iki širdies dešiniojo prieširdžio. Ši informacija tapo aiški tik operacijos metu“, – teigia doc. T. Vanagas.

Kartu operavęs jo kolega, doc. Povilas Ignatavičius, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas, taip pat pabrėžia, kad pats pasiruošimas operacijai, paciento įtraukimas į kepenų transplantacijos laukiančiųjų sąrašą – nebuvo paprastas procesas, reikalavęs išplėstinio radiologinio ištyrimo, įvertinimo ar operacija apskritai techniškai bus įmanoma, ar bus reikalinga dirbtinė kraujo apytaka, kokios yra kraujagyslių rekonstrukcijos galimybės. „Ruošiantis operacijai, techniniai operacijos aspektai buvo aptarti su kolegomis iš Ciuricho universitetinės ligoninės Šveicarijoje“, - priduria doc. P. Ignatavičius.

Gydytojai anesteziologai reanimatologai pacientą Intensyviosios terapijos klinikos kolektyvui perdavė jau pabudusį. „Praktiką, kai pacientas yra „pažadinamas“ operacijos pabaigoje, taiko mažai centrų Europoje. Įprastai pacientai žadinami per pirmąją parą Intensyviosios terapijos skyriuje, – sako prof. Andrius Macas, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas. – Paciento sėkmingas pabudimas iškart po operacijos, kurios metu Petru rūpinosi gydytojas anesteziologas reanimatologas dr. Ainius Žarskus, rodo sklandžią jos eigą. Visgi, turime pripažinti, kad turėjome pagrindo nerimauti kaip seksis atlikti techniškai sudėtingą operaciją, esant sunkiai pažeistoms paciento kepenims“.

„Petrą – jauną, kuklų pacientą pažįstame visi – jo istorija iki transplantacijos kėlė daug dvejonių, diskusijų ar tikrai galėsime jam padėti. Sėkminga kepenų transplantacija tapo naujos paciento istorijos simboliu“, - sako gydytoja doc. I. Valantienė.

Ši operacija parodė komandinio darbo svarbą. „Tai dar kartą įrodo, kad Lietuvoje dirba aukščiausio lygio specialistai, o kepenų transplantacijos indikacijos turėtų būti plečiamos, įtraukiant ir pacientus, ne tik sergančius tokiais retais susirgimais kaip kepenų echinokokozė, bet ir kitomis kepenų ligomis, kurių gydymas kepenų transplantacija kol kas nėra įprastas“, – sako doc. P. Ignatavičius.

Kauno klinikose kepenų transplantacijos atliekamos jau 24 metus. Per šį laikotarpį atlikta daugiau nei 150 kepenų transplantacijų. 2024 metais Kauno klinikose donorinių kepenų sulaukė jau dvylika recipientų.