Valstybinei ligonių kasai apmokėjus 94 mln. eurų Lietuvos gydymo įstaigoms už per pirmąjį šių metų pusmetį pacientams suteiktas viršsutartines paslaugas, reikšmingai pagerėjo finansinė šalies gydymo įstaigų padėtis. Šiuo metu visų viešųjų gydymo įstaigų bendras finansinis rezultatas, vertinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimą, yra teigiamas ir sudaro 4 mln. eurų.
„Šių metų pirmąjį pusmetį viešųjų gydymo įstaigų pajamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo augo sparčiai – 13 procentų, tačiau sąnaudos didėjo šiek tiek labiau – 15 procentų, ir tai turėjo įtakos galutiniam finansiniam rezultatui. Jeigu sąnaudos būtų augusios tiek, kiek pajamos, gydymo įstaigų teigiamas finansinis rezultatas būtų dar didesnis. Vis dėlto galime pasidžiaugti, kad viešųjų gydymo įstaigų dalis, turinčių teigiamą finansinį rezultatą, yra didesnė nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė.
Pasak jos, su teigiamu finansiniu rezultatu pirmąjį šių metų pusmetį baigė 125 gydymo įstaigos, o su neigiamu – 51.
VLK duomenimis, keturių sveikatos priežiūros įstaigų grupių – rajono, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių, poliklinikų ir pirminės sveikatos priežiūros centrų – viešųjų gydymo įstaigų suminis finansinis rezultatas yra teigiamas.
Nors universiteto ligoninių bendras finansinis rezultatas yra neigiamas ir siekia beveik -3 mln. eurų, daugumos jų finansiniai rezultatai yra geri arba gerėjantys. Neigiamą universiteto ligoninių suminį finansinį rezultatą lėmė Klaipėdos universiteto ligoninės rezultatas (-5,3 mln. eurų).
Didžiosios dalies respublikos lygmens ligoninių finansiniai rezultatai yra teigiami arba neženkliai neigiami. Jų suminis rezultatas yra arti -1,7 mln. eurų. Taip pat ir regiono ligoninių grupės bendras finansinis rezultatas yra neigiamas, tačiau nesiekia net milijono eurų.
„Apmokėjus viršsutartines paslaugas, bendra Lietuvos gydymo įstaigų finansinė situacija yra gera ir tvari, o neigiamą finansinį rezultatą atskirose pavienėse gydymo įstaigose lėmė labai skirtingos priežastys“, – pabrėžia S. Adamkevičiūtė.
VLK primena, kad pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gydymo įstaigos suteikė rekordinį skaičių gydytojų konsultacijų – gerokai daugiau, nei buvo numatyta gydymo įstaigų sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis. Per pusmetį viršsutartinių paslaugų suteikta beveik už 94 mln. eurų. Atsiskaityti už viršsutartines paslaugas neužteko vien tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl dalis suteiktų viršsutartinių sveikatos priežiūros paslaugų buvo apmokėta šio biudžeto lėšomis (27 mln. eurų), o likusi dalis – rezervo lėšomis (67 mln. eurų).