Naudojant anglies dvideginį, Lietuvoje sėkmingai atliekamos pirmosios angiografijos

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikai pirmieji Lietuvoje išbandė ir pradeda plačiau taikyti pažangią pasaulio ir Europos šalių medikų taikomą anglies dvideginio angiografiją (CO₂) apatinių galūnių kraujagyslių susirgimų diagnostikai ir gydymui – metodą, kuris ateityje gali vis dažniau keisti iki šiol naudojamą tradicinį jodo turinčių kontrastinių medžiagų metodą. Praėjusią savaitę jis buvo taikomas 3 pacientų diagnostikai, o šią savaitę tai išbandoma atliekant sudėtingesnes intervencijas – operacijas, pavyzdžiui, aortos aneurizmos stentavimą.

Reklama

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjos Ingridos Valužytės teigimu, atlikdami arteriografinius ištyrimus pacientams, sergantiems kraujagyslių ligomis, jau daug metų naudojamas kontrastas jodo pagrindu, kuris, deja, turi pašalinių poveikių.
„Tad ieškodami alternatyvų ir analizuodami pasaulyje naudojamas priemones šiose srityse, praėjusią savaitę, atlikdami kojų kraujagyslių ištyrimą pacientams, panaudojome anglies dvideginį kaip nestandartinę kontrastinę medžiagą. Praėjusią savaitę trims pacientams buvo atlikta diagnostinė intervencija, nes pirmiausia norėjome išbandyti su paprastesnėmis procedūromis ir mažesniais CO₂ kiekiais. Šią savaitę dirbame su ilgesnėmis ir sudėtingesnėms intervencijoms, pavyzdžiui, aneurizmų stentavimu“, - sako I. Valužytė.

Pasak jos, kraujagyslių chirurgams svarbu yra tai, kad anglies dvideginį galima naudoti labai plačiai – tiriant nuo diafragmos žemyn esančias pilvinę aortą, klubines bei kojose esančias kraujagysles. Šis metodas netinka širdies, smegenų kraujotakos ištyrimui.

„Taikydami šį metodą, jau atlikome pirmąsias endovoskulines operacijas ir turime pirmuosius rezultatus. Sėkmingai atliktas aortos aneurizmos stentavimas, panaudojant CO₂. Operuojant klasikiniu būdu, reikėtų atverti pilvo ertmę ir atlikti sudėtingą operaciją, o taikant naująjį metodą su anglies dvideginiu, reikia per kirkšnis įvesti specialius stentus į kraujagysles. Tai yra kur kas mažesnė intervencija ir mažiau skausminga, be to, sunaudoti žymiai mažesni klasikinės kontrastinės medžiagos kiekiai. Suvedant specialias sistemas per kirkšnį į kraujagysles, taikoma dalinė nejautra ir žmogui neskauda, jis greitai atsigauna“, - privalumus įvardija medikė.

Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojos I. Valužytės, anglies dvideginio pritaikomumas medicinoje yra didžiulis ir ypač naudingas pacientams, jų saugumui, ir, žinoma, medicinos inovacijų plėtrai mūsų šalyje.

„Anglies dvideginis turi daug privalumų. Pavyzdžiui, jei pacientui yra diagnozuotas inkstų funkcijos nepakankamumas, kraujagyslių ligų diagnostikoje ir gydyme taikant anglies dvideginio metodą, jis neįtakoja inkstų funkcijos. Naudojant įprastinį kontrastą jodo pagrindu, jis gali pabloginti jau ir taip sutrikusią inkstų funkciją arba sąlygoti naujus inkstų funkcijų pakitimus. Be to, naudojant įprastus kontrastus jodo pagrindu, kartais yra stebimos ir alerginės reakcijos, o anglies dvideginio atveju to nėra, jis neturi neigiamo poveikio imuninei sistemai, tinka pacientams, alergiškiems jodui“, – sako I. Valužytė.

Anglies dvideginis yra pigiausia kontrastinė medžiaga, naudojama medicinoje, todėl tai prisideda prie sveikatos priežiūros sistemos efektyvumo, padeda mažinti išlaidas.

Svarbu paminėti, kad taikant anglies dvideginio metodą diagnostikoje ir gydyme, skiriasi kompiuterių ekranuose rodomas kraujagyslių vaizdas, todėl medicinos profesionalams reikia laiko įprasti analizuoti naujojo metodo rezultatus. Taikant įprastą kontrasto jodo pagrindu, paciento kraujagyslės ,,nusidažo“ tamsia sodria spalva, o taikant anglies dvideginio metodą – jos tampa ,,šviesios“. Tad kol kas medikams didžiausias trikdis – vaizdo kokybė, nes jis nėra toks ryškus, kokį įprasta matyti taikant senąjį metodą.

Pacientas Romualdas P., kuriam operacijos metu buvo taikytas anglies dvideginio metodas, sako, jog jaučiasi gerai, greitai atsigavo po jos, nes buvo taikyta dalinė nejautra.

„Gydytojas atliko labai profesionaliai operaciją. Buvo naudota dalinė narkozė. Nėra ko bijoti, nes aplink – geri medikai. Man operacija buvo reikalinga, nes buvo išsiplėtusi kraujagyslė, dar prieš dešimt metų tai diagnozuota. Šiemet vėl sugrįžau pas tą patį gydytoją, kuris rekomendavo nebelaukti ir atlikti operaciją, nes buvo grėsmė, kad išsiplėtusi kraujagyslė gali plyšti“, – sako pacientas.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyrius kasmet teikia pagalbą daugiau nei 1 000 pacientų, iš kurių apie 70 proc. atvejų reikia atlikti galūnių arterijų ištyrimą (arteriografinis ištyrimas) diagnozės tikslinimui. Be to, kasmet atliekama apie 600 gydomųjų endovaskulinių intervencijų – be pjūvio, per arterijos punkciją, kas sumažina paciento stacionarizacijos laiką ir sąlygoja greitesnį sveikimą.

„Džiaugiamės galėdami pirmieji išbandyti šį pacientams saugų metodą kraujagyslių ligų diagnostikoje. Ši procedūra mūsų skyriuje yra naujovė tiek pacientams, tieks patiems specialistams, jau turintiems ilgametę patirtį taikant įprastas kontrastines medžiagas. Mums svarbu išbandyti praktiškai pasaulyje taikomus diagnostikos ir gydymo metodus, atsirinkti ir pasiūlyti pacientams, sergantiems galūnių kraujagyslių ligomis, optimaliausius ištyrimo ir gydymo algoritmus“, – teigia I. Valužytė.