Šlapimo nelaikančių pacientų išlaidos sumažėjo daugiau nei trečdaliu

Šlapimo nelaikymas yra sveikatos problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Ji ne tik blogina pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę, bet ir daro didelį poveikį ekonomikai bei sveikatos priežiūros ištekliams. Naujausias Europos urologų asociacijos užsakymu parengtas tyrimas atskleidė, kad praeitais metais šlapimo nelaikymo priežiūros išlaidos Europoje siekė net 69 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šios išlaidos gali padidėti 25 proc., pasiekdamos beveik 87 mlrd. eurų. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) taip pat atkreipia dėmesį į šią problemą ir aktyviai prisideda prie finansinės naštos mažinimo pacientams.

Reklama

VLK įvertino, kaip per pastaruosius penkerius metus keitėsi šlapimo sulaikymui skirtų medicinos pagalbos priemonių (MPP) kompensavimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Analizės duomenimis, šių kompensuojamųjų MPP išlaidos praeitais metais pasiekė 19,15 mln. eurų, o tai yra 3,6 karto daugiau nei prieš penkerius metus, kai šios išlaidos siekė 5,3 mln. eurų.

Pasak VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vyresniosios patarėjos Irmos Medžiaušaitės, pastangos sumažinti pacientų finansinę naštą ir užtikrinti geresnį prieinamumą prie būtiniausių priemonių kompensavimo buvo sėkmingos: „Dėl valstybės paramos ir kompensavimo sistemos pokyčių pastaraisiais metais pacientai, kenčiantys nuo šlapimo nelaikymo, gali jaustis finansiškai saugesni. Per pastaruosius penkerius metus dvigubai padaugėjo pacientų, kurie naudoja šlapimo sulaikymui skirtas kompensuojamas priemones. Tai parodo beveik dvigubai išaugęs šių kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių kiekis, o pacientų asmeninės išlaidos šių priemonių priemokoms padengti sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Pokyčiai užtikrino, kad ir finansiškai jautrioms gyventojų grupėms kompensuojamosios priemonės taptų prieinamos, o tai reikšmingai pagerino pacientų gyvenimo kokybę.“

VLK analizė atskleidė, kad vieno paciento per metus naudojamų kompensuojamų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių kiekis per pastaruosius penkerius metus taip pat gerokai išaugo. 2018 m. vienam pacientui vidutiniškai tekdavo 268 MPP vienetai, o 2023 m. šis skaičius padidėjo 67 proc. ir pasiekė 449 vienetus. Tai rodo, jog pacientai gauna daugiau reikalingų priemonių, padedančių valdyti savo sveikatos būklę.

Nuo 2020 m. vidurio valstybės biudžeto lėšomis pradėta padengti pacientų priemokas už įsigytas MPP. Tai aktualu vyresniems nei 75 metų pacientams, pensinio amžiaus žmonėms ir asmenims su negalia, kurie gauna mažas pajamas. Dėl šios finansinės paramos pacientų išlaidos smarkiai sumažėjo. Pavyzdžiui, 2018 m. pacientai iš savo kišenės už šlapimo nelaikymo priemones sumokėjo 909 tūkst. eurų, o pernai šios išlaidos sumažėjo iki 666 tūkst. eurų – 37 proc. mažiau nei prieš penkerius metus. Valstybė, kompensuodama pacientams skirtas šių MPP priemokas, 2023 m. išleido 8,5 mln. eurų.

Analizės duomenimis, pacientų mokama priemokų dalis, palyginti su šlapimo nelaikymui skirtų kompensuojamųjų MPP įsigijimo išlaidomis, per penkmetį sumažėjo perpus: nuo 14,6 proc. 2018 m. iki 7,3 proc. 2023 m.

„Šiuo metu galiojanti medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarka leidžia finansiškai jautrioms pacientų grupėms įsigyti kompensuojamąsias priemones visiškai nemokamai. Tai rodo, kad pacientų poreikiai ir lūkesčiai yra efektyviai patenkinami, o valstybės parama daro apčiuopiamą įtaką jų gyvenimo kokybei. Tačiau vis dar galioja tabu apie šlapimo nelaikymą kalbėti ir ieškoti pagalbos“, – pastebi I. Medžiaušaitė.

Pasak jos, per penkerius metus daugiau nei dvigubai išaugo pacientų skaičius, kurie gauna šlapimo nelaikymui skirtas kompensuojamąsias priemones – nuo 42,5 tūkst. 2018 m. iki 90,5 tūkst. 2023 m. Todėl pacientams verta išdrįsti kalbėti apie šlapimo nelaikymo problemą su savo gydytoju arba slaugytoju ir gauti reikiamas priemones pasinaudojant esama finansine parama.

Nors daugiausia su šlapimo nelaikymo problema susiduria vyresnio amžiaus žmonės, šlapimo nelaikymas taip pat dažnas tarp nėščiųjų, pagimdžiusių moterų, onkologinių pacientų bei žmonių, turinčių neurologinių ar psichinės sveikatos sutrikimų. Auganti gyventojų senėjimo tendencija rodo, kad šios problemos paplitimas ateityje tik didės.