Skiepai jau padėjo visiškai išnaikinti vieną ligą
Dėl skiepų visiškai išnyko raupai ir tokiu pat būdu gali būti išnaikintos kitos ligos, apie kurias dėl vakcinų jau pamiršome. Taip teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas. Jo aiškinimu, jei virusai neturės, kur daugintis, jie paprasčiausiai išnyks.
„Laukinio poliomielito viruso štamo pavyzdžių buvo rasta Izraelio nuotekose. Dar kartą pabrėžiu – rasta tik viruso pėdsakų, o ne sergančių žmonių. Kodėl? Nes ten visi paskiepyti, bet, jei ten paklius nepaskiepytas žmogus, yra terpė susirgti. Raupams tokios terpės jau nėra. Poliomielitui – vis dar yra. Tymų cirkuliacija vis dar egzistuoja. Buvome pamiršę apie tymus ir kitas užkrečiamas ligas, nes sovietiniais laikais niekas neklausdavo, net nekildavo abejonių – yra skiepai, ir viskas. Tai buvo privaloma“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sako S. Čaplinskas.
– Kas yra skiepai?
– Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus įvardijo kaip vieną didžiausių žmonijos išradimų, kuris padeda išvengti kai kurių užkrečiamų ligų. [...] Tai – negyvo mikroorganizmo arba jo dalių įšvirkštimas į žmogaus organizmą, siekiant sustiprinti arba sukelti imuninį atsaką, kad žmogaus organizmas, susidūręs su tokios rūšies mikroorganizmu, sukeliančių susirgimą, pats galėtų kovoti.
– Tai daroma, kad mikroorganizmas būtų jau atpažįstamas?
– Visai teisingai. Mūsų imuninė sistema turi tokią savybę – atsimena. Jeigu ji vėl susidurs su tokiu sukėlėju, iš karto įsijungs apsauginiai mechanizmai. Tikėtina, kad žmogus nesusirgs.
– Juk pasaulyje infekcinių ligų – šimtai. Negi žmogui reikia skiepytis šimtais skiepų?
– Ne taip paprasta sukurti skiepus. Iš viso pasaulyje yra sukurti skiepai nuo 28 infekcinių ligų, nors yra šimtai tūkstančių įvairių mikroorganizmų: bakterijų, virusų, pirmuonių, grybelių ir t. t. Turėtume suprasti, kad mikropasaulis yra daug senesnis už mus – makropasaulį, žmogų. Savaime suprantama, mikropasaulyje egzistuoja įvairių prisitaikymo mechanizmų – yra gebėjimas išlikti.
Jei mikroorganizmai evoliucionuos taip, kad išžudys savo šeimininkus, žus ir jie patys, nebeliks erdvės, terpės, kurioje jie galėtų daugintis. Paprastai taip nebūna. Kai prasidėjo ŽIV epidemija, kai kurie skaičiavo, per kiek laiko visi išmirsime. Taip pat buvo su raupais – jie išguldydavo ištisus miestus, bet paskui epidemijos užgesdavo.
Dabar, kai mokslas pažengęs, sukurti skiepai nuo ligų, kurios anksčiau luošindavo žmones ar nuo kurių netgi išmirdavo daug žmonių. Nesinaudoti tokiu žmonijos atradimu, kuris, kuo toliau, tuo labiau tobulėja, švelniai tariant, kvaila. [...] Vakcinomis buvo išnaikinti raupai. Esame labai arti poliomielito likvidavimo, nors jis kai kur dar cirkuliuoja.
– O maras ir šiltinė?
– Šias ligas sukeldavo kitos priežastys. Daugiausia įtakos turėjo higienos priemonės, kurios lėmė, kad pavyko sunaikinti šias ligas. Kalbėdami apie vakcinas ir apie pavojingas ligas, kurias pavyko išnaikinti, turėtume prisiminti raupus. Taip pat, kaip jau minėjau, – poliomielitą, nors kol kas sunku pasiekti, kad jis būtų likviduotas visur. Vis dar yra vietovių, kur cirkuliuoja laukinis viruso štamas (štamas – tos pačios rūšies mikroorganizmų skirtingų individų palikuonių gyvoji kultūra, LRT.lt), kur yra sergantys žmonės. Šiandieniniame pasaulyje tai tampa ypač pavojinga.
– Tai reiškia, kad sienų nėra?
– Visiškai teisingai – sienų nėra. Norėčiau atkreipti dėmesį, kai buvo pradėti masiškai skiepyti vaikai, labai sumažėjo sergamumas, mirštamumas, invalidumas nuo poliomielito. Užmiršome jį ir tokių atvejų Lietuvoje neturime, [...] bet dar yra vietų, kur paskiepyti ne visi. Lieka tikimybė, kad, ten nuvykęs, gali susidurti su viruso cirkuliacija.
– Ar šiais laikais dar skiepijama nuo raupų?
– Raupai išnaikinti. Tai – vienintelė infekcija, kuri visiškai išnaikinta. Raupų pavyzdžių yra likę tik dviejose uždarose, labai saugomose laboratorijose. Tikimybė, kad raupai natūraliai vėl atsigamins ar pradės plisti, neegzistuoja. Šiai ligai nėra iš kur atsirasti. Mokslo tikslais dviejose pasaulio laboratorijose palikta pavyzdžių. Teoriškai raupai gali atgyti, jei bus imtasi teroro priemonių ir jie bus panaudoti kaip bakteriologinis ginklas. Natūraliu būdu to atsitikti negali.
Poliomielitą pateikiau kaip pavyzdį, nes jis dar likęs. Jeigu nustotume skiepytis nuo poliomielito arba nepaskiepytas mūsų vaikutis nuvažiuotų ten, kur ši liga cirkuliuoja, labai didelė tikimybė, kad jis užsikrėstų ir susirgtų. Laukinio poliomielito viruso štamo pavyzdžių buvo rasta Izraelio nuotekose. Dar kartą pabrėžiu – rasta tik viruso pėdsakų, o ne sergančių žmonių. Kodėl? Nes ten visi paskiepyti, bet, jei ten paklius nepaskiepytas žmogus, yra terpė susirgti. Raupams tokios terpės jau nėra. Poliomielitui – vis dar yra. Tymų cirkuliacija vis dar egzistuoja. Buvome pamiršę apie tymus ir kitas užkrečiamas ligas, nes sovietiniais laikais niekas neklausdavo, net nekildavo abejonių – yra skiepai, ir viskas. Tai buvo privaloma.
– Kiek privalomų skiepų yra dabar?
– Žodis „privalomas“ neegzistuoja. Dabar yra priešingai – niekas neprivalo, kitaip sakant, gydytojas neturi teisės ką nors daryti be paciento sutikimo. Pavyzdžiui, jei vienas iš partnerių serga lytiškai plintančia liga, medikas neturi teisės apie tai pranešti netgi jo partneriui, nes iš esmės niekas neturi teisės žinoti apie žmogaus sveikatą. Taip pat yra ir su skiepais – niekas neturi teisės per prievartą atlikti kokių nors procedūrų ar netgi prisiliesti prie žmogaus.
Teisę vakcinuoti vaikučius turi suteikti tėvai arba globėjai. Pats žmogus sprendžia, kaip apsaugoti save, sveikatą, savo artimą, vaikus. Prisiminkime, kad anksčiau buvome pratę – tarybinė partija ir vyriausybė mus apsaugos nuo visko, taip pat – suteiks sveikatą. Nieko panašaus. Patys turime rūpintis. Turėtume sudaryti sąlygas žmogui, kad jis žinotų, galėtų priimti mokslu pagrįstą sprendimą.
– LRT RADIJO klausytoja domisi, ar negali būti taip, kad pasipriešinimas vakcinavimui kilo, nes mokslininkai atliko naujų tyrimų, kurie parodė, kad skiepai vis dėlto kenkia?
– Nieko panašaus. Klausimas labai logiškas, bet būtų galima pasakyti labai paprastą frazę, kuri tinka visur, – pusiau žinojimas ir sąmonė gali nuvesti labai toli. Kai atsirado socialiniai tinklai, kai žmonės laisvai, be jokios cenzūros pradėjo reikšti savo nuomones, pasiklysti tose interneto džiunglėse tapo labai paprasta. Turi kilti klausimas – iš kur gavai informaciją?
– Taip, bet mokslas irgi nemiega. Natūralu, kad yra mokslininkų, kurie prieštarauja skiepams.
– Jei nori atspausdinti rimtą mokslinį straipsnį, vis dėlto atliekamos didelės procedūros – patikimumo ir kitų aspektų nustatymas. Šaukštą deguto ir buvo įmetęs vienas mokslininkas. Nenoriu sakyti jo pavardės, nes jis būtų vertinamas kaip nusikaltėlis. [...] Buvo suklastoti duomenys ir pateikti viename moksliniame žurnale. Straipsnyje buvo pasakyta, kad skiepai galimai sukelia tam tikrą (vėl nenorėčiau įvardyti) ligą. Savaime aišku, tai buvo pateikta taip, kad atrodė kaip rimti moksliniai duomenys. Straipsnį atspausdino labai rimtas mokslinis žurnalas. Paskui paaiškėjo, kad tai buvo suklastoti, užsakyti duomenys.
– Kas gali būti tuo suinteresuotas?
– Labai paprasta – kartais žmonės sako, kad vakcinos yra farmacininkų verslas. Kas neigia, kad bet kokie vaistai, medikamentai nėra farmacinis verslas? Dėl to, jog nenorime, kad farmacininkai uždirbtų, mes nepirksime vaistų? Jei nenorime, kad vienas turtingiausių Lietuvos žmonių ir toliau liktų turtingiausiu Lietuvos žmogumi, neisime į jo valdomą prekybos tinklą pirkti maisto? Ar atsisakysime ūkininkų teikiamo maisto, kad jie neuždirbtų? Logikos čia nėra.
– LRT RADIJO klausytoja pastebi, kad nuo kai kurių ligų vaikai gydomi „vakcinų kokteiliais“, kurie netgi nepritaikomi vaikui, pavyzdžiui, jei vaikas jau persirgo kažkokia liga, jis vis tiek nuo jos skiepijamas. Klausytoja svarsto, ar tai daroma dėl pelno?
– Jei kalbėtume apie verslą, tai – elementari matematika. Juk didesnis pelnas būtų pasiektas, jei skiepai būtų atskiri ir už kiekvieną iš jų reikėtų mokėti atskirai. Dar didesnis verslas būtų – kiekvieną vakciną pakuoti į atskirą buteliuką. Siekiant, kad būtų pigiau ir patogiau, pakuojama po dešimt dozių. Tai daroma, kad būtų vakcinų paskiepyti visiems gimusiems vaikučiams. Šiuo atžvilgiu, tai – neekonominis efektas.
Visa tai daroma, kad būtų patogiau pačiam vaikučiui ir tėveliui. Juk nevesi vaiko vakcinuoti nuo visų įmanomų ligų kas antrą dieną? Savaime suprantama, kad atliekami tyrimai, kokias vakcinas galima maišyti. Šiaip sau tai nedaroma. Ne veltui kai kurie skiepų kokteiliai galimi, kiti – ne. Pastarųjų niekada ir nebus.
– Kaip minėjote, nieko nėra privalomo, bet kokiais skiepais rekomenduojama paskiepyti vaikus?
– Lietuvoje rekomenduočiau pasiskiepyti visais skiepais, kurie įtraukti į vaikų profilaktikos skiepijimo kalendorių. Nors jokios prievartos nėra, sakyčiau, tai būtų protinga. Taikoma tik viena išlyga – jei, pasitarus su gydytoju, paaiškėtų, kad konkretus vaikutis turi kažkokių problemų, dėl kurių negalima jo skiepyti. Galbūt tai taikoma tik konkrečiu etapu, galbūt nuo skiepo reikėtų susilaikyti tik tam tikram laikotarpiui.
Jei leidžia šeimos finansinės galimybės, reikėtų pasitarti su gydytoju ir pagalvoti apie kai kurias kitas vakcinas. Pavyzdžiui, dažnai kalbame apie erkinį encefalitą. Pagalvokime ramiai ir paprastai –PSO vykstantiems į endemines šalis rekomenduoja įvertinti, kur jie lankysis, ar daug bus gamtoje, atvirose erdvėse, miškuose ir t. t. ir, prieš vykstant, rekomenduoja pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Mes gyvename endeminėje šalyje. Mano nuomone, būtų visiškai logiška ir gerai, jei leidžia finansinės galimybės, pasvarstyti ir šią vakciną įtraukti į nemokamų, profilaktinių skiepijimų kalendorių. Kiekvienas tėvas ir mama galėtų spręsti, ar toks pavojus dažnas.
– Kokios svarbiausios nemokamos vakcinos yra dabar?
– Nemokamos vakcinos yra nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus, poliomielito, pneumokoko, tymų, kiaulytės arba, kitaip sakant, parotito, ir raudonukės.
– Tai tėvams rekomenduojama paskiepyti vaikučius nuo visų šių ligų?
– Nuo šių ligų ne tik rekomenduojama skiepyti, bet kiekvienai šeimai, tėvams tai nieko nekainuoja. Šios vakcinos įtrauktos į vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Jos apmokamos iš visų mūsų bendro biudžeto. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad net pačios neturtingiausios valstybės randa lėšų ir mano, kad visus vaikučius reikia skiepyti. Tik galbūt kitur tas kalendorius bus skurdesnis.
Susiję straipsniai
