Ketvirtadienis, 2024.11.21
Reklama

Skie­py­tis nuo ko­vi­do ir gri­po – bū­ti­na ir nau­din­ga

Partnerių turinys | Šaltinis: vlmedicina | 2024-10-03 12:30:49

Vės­tant orams už­klum­pan­tis gri­pas – vie­na la­biau­siai pa­pli­tu­sių ir pa­vo­jin­giau­sių vi­ru­si­nių li­gų, ga­lin­ti su­kel­ti rim­tų komp­li­ka­ci­jų. Skie­pai yra efek­ty­viau­sia ap­sau­gos prie­mo­nė. Ke­lin­ti me­tai ša­lia gri­po tvy­ro dar ir ko­ro­na­vi­ru­so grės­mė, ku­ri taip pat pa­di­dė­ja šal­tuo­ju me­tų pe­rio­du. Lai­mė, skie­pi­ji­mą nuo CO­VID-19 ga­li­ma de­rin­ti su skie­pi­ji­mu nuo gri­po. Skie­py­ti dau­giau nei vie­na vak­ci­na per vieną ap­si­lan­ky­mą yra įpras­ta me­di­ci­nos pra­kti­ka – tai grei­ta, pa­to­gu, re­ko­men­duo­ja­ma spe­cia­lis­tų.

Skiepai
Vakcinacija yra vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje / Pexels.com

Gri­pas – rim­ta pro­ble­ma

Kau­no kli­ni­kų Imu­no­lo­gi­jos ir aler­go­lo­gi­jos kli­ni­kos do­cen­tės Ie­vos Ba­jo­riū­nie­nės tei­gi­mu, gri­pą su­ke­lia vi­ru­sas (lot. My­xo­vi­rus inf­luen­za), ku­ris pa­gal sa­vo struk­tū­rą ga­li bū­ti A, B ir C ti­pų.

„Ka­dan­gi vi­ru­sai mu­tuo­ja, at­si­ran­da vis nau­jų vi­ru­so po­ti­pių. Imu­ni­te­tas per­si­rgus gri­pu su­si­da­ro tik tos struk­tū­ros vi­ru­sui, ku­riuo bu­vo už­si­krė­tęs žmo­gus,– sa­ko spe­cia­lis­tė. – Gri­pu pa­pras­tai už­si­kre­čia­ma la­še­li­niu bū­du per orą nuo už­si­krė­tu­sio ir ser­gan­čio žmo­gaus. Gri­po vi­ru­sas plin­ta kar­tu su sei­lių da­le­lė­mis čiau­dint, ko­sint. Už­sik­rė­tęs vi­ru­su as­muo su­ser­ga vi­du­ti­niš­kai per 48 va­lan­das.“

Gri­pas ga­li bū­ti sun­ki kvė­pa­vi­mo ta­kų li­ga, ga­lin­ti komp­li­kuo­tis plau­čių už­de­gi­mu ir ki­to­mis pro­ble­mo­mis, ypač ki­to­mis lė­ti­nė­mis li­go­mis se­gan­tiems as­me­nims.

Sta­tis­ti­ka skel­bia, kad kas­met pa­sau­ly­je gri­pu per­ser­ga 500 mln., Lie­tu­vo­je– 100 tūkst. žmo­nių. Nuo gri­po, jo su­kel­tų komp­li­ka­ci­jų, lė­ti­nių li­gų paū­mė­ji­mo, gri­po su­kel­to mio­kar­do in­fark­to pa­sau­ly­je kas­met mirš­ta 500 tūkst.–1 mln. žmo­nių. Net 80 pro­c. mi­ru­sių­jų nuo gri­po ir jo komp­li­ka­ci­jų – 65 me­tų ir vy­res­ni. Gri­po komp­li­ka­ci­jos gre­sia 50 pro­c. gri­pu su­si­rgu­sių vy­res­nio am­žiaus žmo­nių.

Pa­de­da iš­veng­ti komp­li­ka­ci­jų

Ap­si­sau­go­ti nuo gri­po ir iš­veng­ti sun­kių komp­li­ka­ci­jų, I. Ba­jo­riū­nie­nės tei­gi­mu, pa­de­da vak­ci­nos. No­rint iš­veng­ti gri­po komp­li­ka­ci­jų re­ko­men­duo­ja­ma skie­py­tis kas­met, prieš pra­si­de­dant gri­po se­zo­nui. Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO), at­si­žvelg­da­ma į la­biau­siai pa­pli­tu­sias gri­po vi­ru­so pa­der­mes, vak­ci­nų su­dė­tį kas­met ko­re­guo­ja.

Pa­sis­kie­py­ti gri­po vak­ci­na re­ko­men­duo­ja­ma prieš gri­po se­zo­ną, ku­ris įpras­tai pra­si­de­da spa­lį, o bai­gia­si ki­tų me­tų ge­gu­žę. Gri­po skie­pai ap­sau­go nuo li­gos vi­du­ti­niš­kai dvy­li­ka mė­ne­sių. Jau po še­šių mė­ne­sių nuo skie­pi­ji­mo an­ti­kū­nų or­ga­niz­me su­ma­žė­ja per­pus. Kas­met pa­ga­mi­na­ma nau­ja vak­ci­na, ku­ri ge­riau ati­tin­ka cir­ku­liuo­jan­čius gri­po vi­ru­sų ti­pus.

„Skie­pai nuo gri­po ypač re­ko­men­duo­ja­mi žmo­nėms, ser­gan­tiems lė­ti­nė­mis kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis, cuk­ri­niu dia­be­tu ir ki­to­mis lė­ti­nė­mis li­go­mis, 65 me­tų ir vy­res­niems, nėš­čio­sioms, svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų dar­buo­to­jams“, – sa­ko spe­cia­lis­tė.

Gri­po vak­ci­nos ri­zi­kos gru­pėms pri­klau­san­tiems as­me­nims vals­ty­bės lė­šo­mis kom­pen­suo­ja­mos to­je gy­dy­mo įstai­go­je, ku­rio­je as­muo yra re­gist­ruo­tas, to­dėl mo­kė­ti ne­rei­kia. Nep­rik­lau­santys ri­zi­kos gru­pėms sa­vo lė­šo­mis gri­po vak­ci­na gali pa­si­skie­py­ti bet ku­rio­je gy­dy­mo įstai­go­je ar tam tik­ro­se vais­ti­nė­se.

Skie­py­tis pa­tar­ti­na vi­siems

Apie skie­pus nuo gri­po sklan­do ne­ma­žai gan­dų. Vie­nas jų – gri­po skie­pas ga­li su­kel­ti gri­po li­gą. Pa­sak I. Ba­jo­riū­nie­nės, taip nė­ra, nes vak­ci­no­je nė­ra gy­vo gri­po vi­ru­so. Kai ku­riems žmo­nėms vie­ta, į ku­rią pa­skie­pi­ja­ma, bū­na skaus­min­ga ar pa­raus­ta, ta­čiau tai praei­na per tris die­nas. Rim­tes­nių skie­pų komp­li­ka­ci­jų bū­na la­bai re­tai.

„Moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad gri­po skie­pų efek­ty­vu­mas yra 70–90 pro­c., kai vak­ci­nos su­dė­tis ge­rai ati­tin­ka cir­ku­liuo­jan­tį gri­pą, – sa­ko gy­dy­to­ja.– Skie­pai yra ge­riau­sia ap­sau­gos prie­mo­nė nuo sun­kios gri­po ei­gos ir komp­li­ka­ci­jų. Gri­pas vi­sa­da yra blo­giau už re­tai pa­si­tai­kan­čią leng­vą ne­pa­gei­dau­ja­mą reak­ci­ją į skie­pą, ku­ri, kaip ir ki­tos reak­ci­jos, be vais­tų praei­na per ke­lias die­nas. Daž­nai gri­pas pai­nio­ja­mas su ki­to­mis vi­ru­si­nė­mis per­ša­li­mo li­go­mis, ku­rios yra žy­miai leng­ves­nės ir pra­si­de­da kaip tik tuo me­tu, kai ak­ty­viau­siai skie­pi­ja­ma­si nuo gri­po.“

Imu­no­lo­gės tei­gi­mu, nuo gri­po pa­si­skie­py­ti pa­tar­ti­na vi­siems. As­me­nys nuo 65 me­tų am­žiaus ir vy­res­ni ri­zi­kuo­ja su­si­rgti sun­kia li­gos for­ma, to­dėl jiems bū­ti­na pa­si­skie­py­ti. Suau­gu­sie­siems ir vai­kams, ser­gan­tiems lė­ti­nė­mis li­go­mis, to­kio­mis kaip ast­ma, cuk­rinis diabetas, šir­dies ar inks­tų li­gos, gri­pas taip pat la­bai pa­vo­jin­gas, nes su­ke­lia šių li­gų paū­mė­ji­mą. Gri­pas pa­vo­jin­gas ma­žiems vai­kams, to­dėl ypač re­ko­men­duo­ja­ma skie­py­ti vai­kus nuo še­šių mė­ne­sių iki pen­ke­rių me­tų kas­met. Nėš­čio­sios, su­si­rgu­sios gri­pu, ga­li pa­tir­ti komp­li­ka­ci­jų, to­dėl ir­gi la­bai svar­bu skie­py­tis. Pa­sis­kie­pi­ję mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kai ir vi­si ki­ti ne tik ne­su­sirgs sun­kia li­ga, bet ir ap­sau­gos ki­tus, ku­rie ne­ga­li skie­py­tis.

„Net ir per­si­rgus gri­pu skie­py­tis rei­kia. Ne kiek­vie­nas per­ša­li­mas yra gri­pas. Gri­po se­zo­no me­tu cir­ku­liuo­ja ne vie­nas, o ke­li skir­tin­gi gri­po vi­ru­sai, to­dėl kiek­vie­nas žmo­gus per se­zo­ną ga­li pa­kar­to­ti­nai už­si­krės­ti gri­pu“, – sa­ko I.Ba­jo­riū­nie­nė.

Ap­sau­go nuo abie­jų li­gų

Ko­ro­na­vi­ru­sas – dar vie­na vi­ru­si­nė in­fek­ci­ja. Grės­mę ke­lia ne tik pa­ti li­ga, bet ir būk­lė po jos – po­ko­vi­di­nis sind­ro­mas, di­de­lė vi­suo­me­nės svei­ka­tos pro­ble­ma.

Skai­čiuo­ja­ma, kad ma­žiau­siai 65 mln. žmo­nių su tuo su­si­du­ria vi­sa­me pa­sau­ly­je. Nus­ta­ty­ta dau­giau nei 200 simp­to­mų, ku­rie vei­kia ke­lias or­ga­nų sis­te­mas. Įp­ras­ti simp­to­mai: nuo­var­gis, du­su­lys, kog­ni­ty­vi­nių funk­ci­jų su­tri­ki­mas. Kiek­vie­nam, už­si­krė­tu­siam SARS-CoV-2, vė­liau ga­li pa­si­reikš­ti po­ko­vi­di­nis sind­ro­mas, ta­čiau as­me­nims, sun­kiai sir­gu­siems CO­VID-19 li­ga, ri­zi­ka yra di­des­nė.

Nuo ko­ro­na­vi­ru­so ga­li ap­sau­go­ti vak­ci­na­ci­ja. Va­do­vau­jan­tis Eu­ro­pos li­gų pre­ven­ci­jos ir kont­ro­lės cent­ro ir Lie­tu­vos eks­per­tų re­ko­men­da­ci­jo­mis, šiam se­zo­nui skir­ta CO­VID-19 vak­ci­na ga­li pa­si­skie­py­ti vi­si gy­ven­to­jai nuo še­šių mė­ne­sių am­žiaus.

CO­VID-19 vak­ci­no­mis ir šie­met gy­ven­to­jai ga­lės skie­py­tis bet ku­rio­je gy­dy­mo įstai­go­je ar tam tik­ro­se vais­ti­nė­se. Už CO­VID-19 vak­ci­nas ir vak­ci­na­vi­mo pa­slau­gą ap­draus­tiems pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu gy­ven­to­jams mo­kė­ti ne­rei­kia.

Lie­tu­vos in­fek­to­lo­gų drau­gi­ja dar per­nai pa­skel­bė, kad skie­pi­ji­mą nuo CO­VID-19 ga­li­ma de­rin­ti su skie­pi­ji­mu nuo gri­po, skie­pi­jant gy­ven­to­jus tą pa­čią die­ną į skir­tin­gas kū­no vie­tas. Jau nuo 2023 m. to­kia ga­li­my­bė yra ir Lie­tu­vo­je.

„Re­mian­tis bend­rai­siais imu­nop­ro­fi­lak­ti­kos prin­ci­pais, tar­pu­sa­vy­je de­rin­ti vak­ci­nas ga­li­ma, ta­čiau konk­re­tų skie­pi­ji­mo pla­ną tu­rė­tų su­da­ry­ti šei­mos gy­dy­to­jas“, – sa­ko I. Ba­jo­riū­nie­nė.

Anot jos, spa­lis ir lapk­ri­čio pra­džia – idea­lus lai­kas pa­si­skie­py­ti nuo gri­po ir CO­VID-19 vak­ci­na.

„Žie­mos lauk­ti ne­rei­kė­tų. Spa­lis ir lapk­ri­čio pra­džia – tur­būt ge­riau­sias me­tas. To­dėl pa­kar­to­ti­nai pa­si­skie­pi­jus imu­ni­te­tas su­si­da­ro grei­čiau. Skie­pi­jant žmo­nes nuo CO­VID-19 pir­mą kar­tą, tai bu­vo vi­siš­kai nau­ja vak­ci­na ir po skie­pi­ji­mo tu­rė­jo praei­ti ma­žiau­siai mė­nuo, kad su­si­for­muo­tų ap­sau­ga.

Stiprinamoji vak­ci­nos do­zė lei­džia su­kel­ti tin­ka­mą imu­ni­nės sis­te­mos at­sa­ką, apsaugantį nuo li­gos, ap­sau­ga at­si­ran­da kur kas grei­čiau, per penkias–septynias die­nas“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.

CO­VID-19 ri­zi­kos gru­pės su­tam­pa ir su gri­po ri­zi­kos gru­pė­mis. Tai­gi žy­miai pa­to­giau nuo abie­jų in­fek­ci­jų skie­py­tis tuo pa­čiu me­tu. Tai sau­gu ir efek­ty­vu. La­biau­siai pa­si­skie­py­ti abiem vak­ci­no­mis re­ko­men­duo­ja­ma ri­zi­kos gru­pėms pri­klau­san­tiems as­me­nims.

Kur ga­li­ma pa­si­skie­py­ti?

Pla­nuo­ja­ma, kad jau spa­lį vi­so­se gy­dy­mo įstai­go­se bus ga­li­ma pa­si­skie­py­ti nuo la­biau­siai plin­tan­čių in­fek­ci­nių li­gų– gri­po ir ko­ro­na­vi­ru­so – per vieną vi­zi­tą. Skie­pi­ja­ma bus gri­po ir at­nau­jin­to­mis CO­VID-19 vak­ci­no­mis.

No­rint pa­si­skie­py­ti abiem vak­ci­no­mis, re­ko­men­duo­ja­ma kreip­tis į gy­dy­mo įstai­gą, prie ku­rios as­muo pri­si­ra­šęs. CO­VID-19 vak­ci­no­mis gy­ven­to­jai ir to­liau ga­lės skie­py­tis bet ku­rio­je gy­dy­mo įstai­go­je ir vais­ti­nė­se. Gri­po vak­ci­nos ri­zi­kos gru­pėms pri­klau­san­tiems as­me­nims vals­ty­bės lė­šo­mis kom­pen­suo­ja­mos to­je gy­dy­mo įstai­go­je, ku­rio­je as­muo re­gist­ruo­tas. Sa­vo lė­šo­mis gri­po vak­ci­na ga­li­ma pa­si­skie­py­ti bet ku­rio­je gy­dy­mo įstai­go­je ar vais­ti­nė­se.

Re­gist­ruo­tis pa­si­skie­py­ti CO­VID-19 vak­ci­na ga­li­ma ke­liais bū­dais: per Išanks­ti­nę pa­cien­tų re­gist­ra­vi­mo sis­te­mą (IPR) ar krei­pian­tis tie­sio­giai į as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gą.  

At­nau­jin­ta vak­ci­na

Lie­tu­vo­je nuo 2023 m. ru­dens at­nau­jin­ta vak­ci­na „Co­mir­na­ty XBB.1.5“ skie­pi­ja­mi pen­ke­rių me­tų ir vy­res­ni as­me­nys, ori­gi­na­lia vak­ci­na – še­šių mėnesių–ketverių me­tų vai­kai.

Ši CO­VID-19 vak­ci­na pri­tai­ky­ta taip, kad ge­riau ati­tik­tų cir­ku­liuo­jan­čius vi­ru­so va­rian­tus. Vak­ci­na skir­ta omik­ro­no at­mai­nos at­ski­ram po­ti­piui (XBB), at­si­žvel­giant į Eu­ro­pos vais­tų agen­tū­ros (EMA), Eu­ro­pos li­gų pre­ven­ci­jos ir kont­ro­lės cent­ro (ECDC) ir ki­tų tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų re­ko­men­da­ci­jas.

Vi­ru­so va­rian­tas, ku­riam skir­ta vak­ci­na, glau­džiai su­si­jęs su ki­tais šiuo me­tu cir­ku­liuo­jan­čiais va­rian­tais, tad vak­ci­na tu­rė­tų pa­dė­ti iš­lai­ky­ti op­ti­ma­lią ap­sau­gą nuo sun­kių CO­VID-19 li­gos for­mų, hos­pi­ta­li­za­ci­jos ar mir­ties.

Ne­mo­ka­mai nuo gri­po skie­pi­ja­mi

  • ri­zi­kos gru­pėms pri­klau­san­tys as­me­nys:
  • nėš­čio­sios (bet ku­riuo nėš­tu­mo
  • lai­ko­tar­piu),
  • as­me­nys, ser­gan­tys lė­ti­nė­mis li­go­mis, ne­prik­lau­so­mai nuo jų am­žiaus
  • (taip pat ir vai­kai),
  • as­me­nys, gy­ve­nan­tys so­cia­li­nės slau­gos ir glo­bos įstai­go­se (taip pat ir vai­kų glo­bos įstai­go­se),
  • svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų dar­buo­to­jai (taip pat ir odon­to­lo­gai),
  • as­me­nys nuo 65 me­tų am­žiaus ir vy­res­ni,
  • dvejų–septynerių me­tų vai­kai.

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Dantų priežiūra vyresniame amžiuje reikalauja dar daugiau dėmesio ir pastangų
Kad galėtume džiaugtis sveikais, tvirtais dantimis, turime jais tinkamai rūpintis nuo pat mažumės bei visą gyvenimą. Ne...
Empatijos galia: pasirinkimo gyventi kibirkštį gali įžiebti nuoširdus pokalbis
Kreiptis pagalbos nėra gėdos ar silpnumo požymis – priešingai, tai rodo rūpestį savo emocine sveikata ir gyvenimo...
Priklausomybių specialistai: nekaltų svaiginamųjų medžiagų nebūna
Nors neretai linkstama manyti, jog nikotinas ar alkoholis ne tokia skaudi blogybė kaip narkotikai, vis dėlto bet kokios...
Gimdos polipai: nors gerybiniai, ne tokie jau nekalti
Apskaičiuota, kad viena iš 10 moterų savo gimdoje turi polipų – nepiktybinių gimdos gleivinės išaugų, įs...
Sergančiųjų diabetu skaičius Lietuvoje sparčiai auga: kaip jo išvengti ir kaip padėti sergančiajam
Pasaulyje 1 iš 11 suaugusiųjų serga cukriniu diabetu. Lietuvoje cukriniu diabetu serga apie 5 proc. visų gyventojų. Higi...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų