Telemedicina eilėje Europos šalių jau išaugo iš kūdikio lopšio ir vaidina vis didesnį vaidmenį teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Tai patvirtino spalio 29-30 dienomis Škotijos sostinėje Edinburge vykusi pirmoji Europos telemedicinos konferencija. Joje dalyvavo beveik 350 dalyvių iš 23 Europos šalių, taip pat iš JAV, Pietų Korėjos ir Honkongo.
Konferencijos tikslas buvo suburti kartu sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų teikėjus, vyriausybių lyderius, gydytojus, universitetų mokslininkus iš Europos ir kitų šalių, kuriose aktyviai plėtojama telemedicina, pasidalinti savo patirtimi diegiant bei naudojant šiuolaikines informacines ir elektroninės komunikacijos technologijas sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, bei chroninę negalią turinčių pacientų medicininei priežiūrai namuose.
Pranešimus skaitė 62 konferencijos dalyviai. Daugiausia iš Škotijos, Danijos, Ispanijos ir JAV. Šiose šalyse telemedicina jau šiandien atlieka reikšmingą vaidmenį teikiant gyventojams sveikatos priežiūros paslaugas. Rytų ir Centrinės Europos šalių atstovai skaitė du pranešimus. Vieną jų – UAB „Baltic RAD“ direktorius Dr. Gediminas Kostkevičius. Jis kalbėjo apie vieną iš telemedicinos paslaugų – teleradiologiją (nuotolinę radiologiją), kuri Lietuvoje buvo įteisinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2012 metų spalį, t.y. lygiai prieš metus, nors kitose šalyse teleradiologija aktyviai plėtojama jau visą dešimtmetį.
Oponuodamas pranešėjams, kurie akcentavo, kad bet kuri inovacija, prieš pradedant ją diegti sveikatos priežiūroje, turi būti tinkamai išbandyta ir patikrinta, tiek funkcionalumo, tiek saugumo žmonių sveikatai požiūriu, Dr. G. Kostkevičius klausė, kodėl to nereikalaujama iš esamų diagnostikos ir gydymo procedūrų.
Teleradiologijos paslaugos oponentai nuolat pabrėžia, kad teikiant šias paslaugas neužtikrinama gydytojų radiologų darbo kokybės kontrolė. Tačiau kokia kokybės kontrolė užtikrinama gydymo įstaigose, kur dirba vienas ar du radiologai (negi jie vienas kitą kontroliuoja, kai vienas specializuojasi rentgeno, o kitas ultragarso tyrimuose?) Ir ar galima išvengti klaidų, kai radiologas turi aprašyti vidutiniškai per 15,000 tyrimų per metus (ir gali skirti vieno tyrimo aprašymui vidutiniškai 6 minutes darbo laiko, jeigu be tyrimų aprašymų neturėtų kitų darbų).
Pranešėjo teigimu, teleradiologija ne tik padeda išlyginti radiologų darbo krūvius, bet ir užtikrina nenutrūkstamą radiologinės diagnostikos paslaugų teikimą naktimis ir savaitgaliais tose gydymo įstaigose, kurios turi skubios medicininės pagalbos skyrius, leidžia pasinaudoti radiologų specializacijos teikiamais pranašumais, užtikrina ekspertinės nuomonės prieinamumą ne tik gydymo įstaigoms, bet ir tiesiogiai pacientams, bei efektyvų ir nepriklausomą medicininio audito mechanizmą radiologinės diagnostikos kokybei įvertinti.
Konferenciją atidarė Škotijos sveikatos apsaugos ministras, o uždarė – finansų ministras, kuris kartu yra atsakingas už šios šalies viešojo sektoriaus (tame tarpe sveikatos priežiūros ir socialinės globos sistemų) pertvarką. Škotijos vyriausybė įgyvendina jau II-ąją telemedicinos plėtros šalyje programą 2012-2015 metams (pirmoji apėmė 2008-2011 metus). Tenka tik apgailestauti, kad konferencijoje nebuvo Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, kuriems tikrai yra ką pasimokyti.
eSveikatos sistemų plėtra, kuri apima ir telemedicinos paslaugas, yra vienas pagrindinių ES prioritetų 2014-2020 metų perspektyvoje. Europos komisija yra patvirtinusi eSveikatos veiksmų planą 2012-2020 metams. Deja, Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol nepateikė visuomenės aptarimui savo vizijos, kaip bus plėtojama telemedicina Lietuvoje. Gal todėl – kad tokios vizijos paprasčiausiai nėra?
Sekanti Europos telemedicinos konferencija vyks Italijoje 2014 metais.
Juozas Piečaitis