Skrandžio vėžys: priešoperacinė reabilitacija padėjo lengviau pakelti gydymą ir geriau jaustis

63-ejų p. Almira skrandį išsityrė prieš porą metų. Moterį kartais kamuodavo maudimas, o ir suvalgyti daug negalėdavo – greit pajausdavo sotumą. Paaiškėjo, kad p. Almira serga III stadijos skrandžio vėžiu. Moteris sako šią naujieną priėmusi ramiai. P. Almirai buvo atlikta operacija, tiek prieš, tiek po jos pacientei taikytas gydymas chemoterapija. Moteriai taip pat buvo taikyta priešoperacinė reabilitacija Nacionaliniame vėžio institute.

Reklama

Reabilitacija prieš operaciją padeda greičiau sveikti

„Priešoperacinė reabilitacija man paliko labai gerą įspūdį. Nacionaliniame vėžio institute lankiausi konsultacijose, kuriose išsiaiškindavau, kaip ir ką turėsiu daryti. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja mane konsultuodavo, nurodydavo jėgos, ištvermės pratimus, kuriuos turiu atlikti namuose, paskirdavo reikiamus tyrimus, taip pat lankiausi pas dietologę. Galiu pasakyti, kad mano pliusas buvo tai, jog neturėjau antsvorio. Taip gydytis buvo lengviau. Be to, priešoperacinė reabilitacija man padėjo lengviau pakelti gydymą chemoterapija. Iki ligos taip pat buvau aktyvi – pėsčiomis eidavau į darbą ir iš jo, kai gydžiausi chemoterapija ir toliau keliaudavau pėstute. Tiesa, reikėdavo vieną dieną pailsėti namuose. Bet nenorėdavau gulėti ir užsibūti namie,“ – sako p. Almira.

Dabar p. Almira sako besijaučianti gerai. Moteris dirba, ir toliau daug vaikšto pėsčiomis, laikosi dietos: valgo daugiau troškintų daržovių, vengia raudonos mėsos, marinuotų, rūkytų maisto produktų. Moteris šiuo metu yra stebėsenoje - pas gydytoją lankosi kas pusmetį. P. Almira dėkoja Nacionalinio vėžio instituto medikų komandai: „Nuoširdus ačiū daktarui Augustinui Baušiui už rūpestį, priežiūrą, nuostabus gydytojas. Noriu padėkoti ir visoms slaugytojoms – jos tokios malonios, rūpestingos, sukasi kaip bitutės,“ – sako p. Almira.

Nacionalinio vėžio instituto abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Augustinas Baušys pabrėžia, kad priešoperacinė reabilitacija yra nauja modernaus ir kompleksinio onkologinių ligų gydymo sudedamoji dalis. Priešoperacinė reabilitacija šiemet pradėta taikyti Nacionaliniame vėžio institute. „Ši reabilitacija yra skirta pagerinti paciento fizinę, mitybinę ir psichologinę būklę prieš pagrindinį gydymo etapą – operaciją, siekiant sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką ir pagerinti gydymo rezultatus. Vilniaus universitete, Nacionaliniame vėžio institute ir Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose sukurta metodika, kurios efektyvumas, įrodytas moksliniais tyrimais, leidžia reikšmingai pagerinti ne tik objektyvius pacientų gydymo rezultatus, bet ir gyvenimo kokybę. Labai džiaugiamės, kad ši naujovė taip greit įdiegta į kasdienę klinikinę praktiką ir dabar prieinama kaip kompleksinio gydymo dalis visiems mūsų pacientams,“ – sako dr. A. Baušys.

O ar nuo skrandžio vėžio įmanoma apsisaugoti? „Eilė mokslinių tyrimų nurodo, kad tam tikri gyvenimo būdo ir mitybiniai įpročiai gali sumažinti riziką sirgti skrandžio vėžiu. Palankūs, riziką sirgti mažinantys veiksniai – pakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, Viduržemio jūros tipo dieta, pieno produktų, kryžmiažiedžių daržovių vartojimas bei žinoma reguliari fizinė veikla,“ – vardija dr. A. Baušys. Anot gydytojo, ne ką mažiau svarbu yra vengti žalingų įpročių, nesveiko maisto.

Kada išsivysto skrandžio vėžys?

Dr. A. Baušys paaiškina, kad skrandžio vėžys išsivysto tada, kai pakinta skrandžio gleivinės ląstelės: jos supiktybėja ir ima nevaldomai dalintis. „Tikslios šios ligos atsiradimo konkrečiam pacientui priežastys dažniausiai išlieka neaiškios, tačiau yra gerai žinomi šios ligos atsiradimą skatinantys rizikos veiksniai. Visų pirma, tai yra rūkymas ir alkoholio vartojimas. Taip pat riziką gali didinti mitybos įpročiai, kai vartojama daug rūkyto, sūdyto, perdirbto, konservuoto ir ant grotelių kepto maisto. Nutukimas taip pat yra rizikos veiksnys sirgti skrandžio vėžiu. Kitas gerai žinomas ir labai reikšmingas rizikos veiknys - H. Pylori infekcija,“ – apie ligos atsiradimo priežastis pasakoja dr. A. Baušys.

Anot abdominalinės chirurgijos gydytojo, skrandžio vėžys gali būti paveldimas, tačiau tik nedidelė dalis visų skrandžio vėžio atvejų yra genetiškai paveldimi. „Dažniausiai dėl paveldimumo reikėtų ištirti tokius asmenis, kurių pirmos ar antros eilės giminių tarpe yra buvę bent trys skrandžio vėžio atvejai ar bent du atvejai, kai susirgo jaunesni nei 50 m. giminės. Pavieniai susirgimai šeimoje gali būti susiję su šiek tiek didesne, nei įprastine rizika, tačiau to negalime vadinti paveldimu skrandžio vėžiu. Vis dėlto, absoliuti dauguma skrandžio vėžio atvejų yra nepaveldimi,“ – sako medikas.

Taigi, kokie simptomai turėtų priversti sunerimti ir gali byloti apie ligą? „Dažniausi pirmieji skrandžio vėžio simptomai yra svorio kritimas ir pilvo skausmas. Kiti dažni simptomai: apetito stoka, ankstyvas pilnumo jausmas pavalgius, atsirūgimai ar rėmens jausmas, pykinimas, vėmimas. Kartais, ypač tais atvejais kai liga toliau pažengusi, skrandžio vėžys diagnozuojamas pasireiškus kraujavimo iš virškinamojo trakto reiškiniams ar žarnyno nepraeinamumui“ – pasakoja dr. A. Baušys.

Kaip gydomas skrandžio vėžys?

Anot mediko, vienintelis, leidžiantis tikėtis visiško pasveikimo skrandžio vėžio gydymo metodas, yra chirurginis naviko pašalinimas. Gydymo taktika priklauso nuo ligos stadijos. „Gydymas nuo chirurginės intervencijos pradedamas tik tais atvejais, kai diagnozuojamas ankstyvas skrandžio vėžys. Kai kuriais atvejais diagnozavus ankstyvą skrandžio vėžį gali pakakti endoskopinio naviko pašalinimo, t.y. tokio būdo, kai narkozės metu navikas pašalinamas iš skrandžio gleivinės per burną įvestu endoskopu be pjūvių pilve. Kitais atvejais gali reikėti šalinti ne tik naviką, bet ir dalį ar visą skrandį su aplinkiniais limfmazgiais. Svarbu, kad šiais laikais net ir tradicinės operacijos dėl skrandžio vėžio neretai gali būti atliekamos minimaliai invaziniu būdu per keletą mažesnių pjūvių pilvo sienoje.

Deja, daugeliu atvejų skrandžio vėžys diagnozuojamas esant vietiškai išplitusiai ligai, o tokiais atvejais operuojame tik po priešoperacinio chemoterapinio gydymo. Šiuolaikinė perioperacinė (prieš ir po operacijos skiriama) chemoterapija yra labai svarbi gydymo dalis, kuri leidžia sunaikinti kraujyje cirkuliuojančias vėžines ląsteles, sumažinti patį naviką ir taip pagerinti operacinio gydymo išeitis bei prailginti pacientų išgyvenamumą. Žinoma, geriausią konkrečią gydymo taktiką kiekvienam pacientui parenka daugiadalykė komanda specializuotuose skrandžio vėžio gydymo centruose. Neabejotinai, svarbiausias veiksnys skrandžio vėžio gydymo rezultatams yra ankstyva ligos diagnostika. Mūsų centre gydomų I stadija sergančių ligonių 5-erių metų išgyvenamumas viršija 95%, galime sakyti, jog beveik visi pacientai pasveiksta. Kitokia situacija, kai kalbame apie išplitusį vėžį,“ – apie gydymą pasakoja dr. A. Baušys.

Medikamentinis skrandžio vėžio gydymas

Anot NVI Klininikių tyrimų skyriaus vedėjos, gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Editos Baltruškevičienės, medikamentinis skrandžio vėžio gydymas yra sudėtinė beveik visų stadijų navikų gydymo dalis. „Tik išskirtinai ankstyvi IA stadijos navikai gydomi išskirtinai chirurgija. Nuo IB stadijos siūloma gydymą pradėti nuo chemoterapijos – skirti vadinamą perioperacinį gydymą, kai pusė chemoterapijos ciklų skiriama prieš operaciją, o kita pusė – po jos. Tyrimais yra įrodyta, kad taikant kombinuotą gydymą pasiekiami geresni rezultatai ir pacientams liga atsinaujina rečiau. Nacionaliniame vėžio institute visus skrandžio vėžiu sergančius pacientus aptariame daugiadalykėje komandoje ir gydymą siekiame pradėti nuo chemoterapijos. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai dėl aktyviai kraujuojančio naviko, sunkios paciento bendros būklės ar gretutinių ligų, priešoperacinės chemoterapijos tenka atsisakyti. Metastazavusios ligos atveju pagrindinis gydymas yra medikamentinis. Vietiniai gydymo metodai taikomi tik išskirtinais atvejais, kai pasiekiamas geras chemoterapijos efektas ir nustatytos pavienės metastazės. Kiekvienas toks atvejis ir gydymo galimybės aptariamas daugiadalykėje komandoje, atidžiai pasveriant technines galimybes bei galimą naudą ir riziką pacientui,“ – apie medikamentinį skrandžio vėžio gydymą pasakoja dr. E. Baltruškevičienė.

Pasak gydytojos onkologės chemoterapeutės, skrandžio vėžio medikamentinis gydymas tobulėja, vis plačiau pritaikomi personalizuotos medicinos principai. „Naviko genetinių pokyčių identifikavimas prieš skiriant gydymą tampa svarbiu, nes tai leidžia pritaikyti naujus vaistus, kurie tikslingai veikia specifines genų mutacijas ar baltymų raiškos pokytį. Remiantis tarptautinėmis gairėmis (pvz., Europos chemoterapeutų draugijos (ESMO) gairėmis) prieš gydant metastazavusį skrandžio vėžį rekomenduojama ištirti HER-2, PD-L1, Claudin 18.2 receptorių raišką ir mikrosatelitų būklę. HER-2 raiškos tyrimas jau daugelį metų tapo mūsų kasdienybe. Nustačius padidėjusią HER-2 raišką, skiriamas chemoterapijos ir prieš HER-2 nukreipto biologinės terapijos vaisto trastuzumabo derinys. Pastaraisiais metais skrandžio vėžio gydymo gairės pasipildė kitais inovatyviais vaistais. Imunoterapija derinyje su chemoterapija rekomenduojama, kai nustatomi PD-L1 receptoriai arba mikrosatelitų nestabilumas. Nustačius teigiamus Claudin 18.2 receptorius, skiriamas vaistais nukreiptais prieš šį baltymą. Ligai progresuojant, pirmaeilio gydymo metu skiriamas chemoterapijos ir angiogenezės slopintojo ramucirumabo derinys, vėliau – chemoterapija trifluridinu tipiraciliu. Gydymo variantų yra tikrai nemažai, tačiau labai gaila, kad ne visi yra prieinami mūsų pacientams. Lietuvoje kol kas nei imunoterapija, nei Claudin 18.2 receptorių inhibitoriai skrandžio vėžiui gydyti nėra kompensuojami,“ – kalba medikė.

Kodėl verta dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?

Todėl dr. E. Baltruškevičienė pabrėžia klinikinių tyrimų svarbą: tokie tyrimai pacientams leidžia gauti inovatyvų gydymą. „Klinikiniuose tyrimuose aktyviai tyrinėjami nauji vaistai ar kitos gydymo metodikos. Itin svarbu aktyviai į juos įsitraukti, nes tai suteikia mūsų pacientams galimybę gauti dar neprieinamą inovatyvų gydymą, o gydytojams įsitraukti į mokslinę veiklą bei įgyti patirties taikant inovatyvias terapijas. Aktyviai ieškoma naujų potencialių taikinių bei vaistų, kuriais galima būtų juos paveikti.

Nacionaliniame vėžio institute šiuo metu vykdomi 3 intervenciniai klinikiniai tyrimai. Itin svarbu paminėti tyrėjų inicijuotą klinikinį tyrimą, kuris vykdomas kartu su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikomis. Šio tyrimo metu pacientams, kuriems nustatyta pilvaplėvės metastazių, kartu su standartiniu gydymu taikomi keli kursai intraperitoninės chemoterapijos - vadinamosios PIPAC, kai vaistai dideliu slėgiu įpurškiami į pilvo ertmę. Šiuo tyrimu siekiama kuo intensyviau paveikti pilvaplėvės metastazes, kurios dažnai sunkiai pasiduoda sisteminiam gydymui.

Kiti du vykdomi tyrimai yra vaistų klinikiniai tyrimai, kuriuose tiriamos naujos imunoterapijos kombinacijos bei taikinių terapijos vaistai. Labai gaila, kad į šiuos du mano paminėtus tyrimus aktyvus įtraukimas yra baigtas, tačiau norėčiau labai padėkoti pacientams, kurie dalyvavo juose.

Dalyvaujame ir įvairiuose moksliniuose projektuose, kuriuose siekiame patvirtinti gyvenimo kokybės klausimynus, ištirti cirkuliuojančią naviko DNR, taikyti prereabilitaciją arba atlikti ankstyvą skrandžio vėžio prevenciją. Turime ir daug naujų idėjų, kurias tikimės įgyvendinti ateityje. Todėl norėčiau paskatinti pacientus pakalbėti su gydančiu gydytoju apie vykstančius projektus bei aktyviai dalyvauti. Informaciją apie vykstančius tyrimus pateikiame NVI interneto svetainėje.

Klinikiniai tyrimai yra mokslo ir medicinos variklis, leidžiantis ateiti inovacijoms. Klinikiniais tyrimais siekiama nustatyti naujų vaistų ar gydymo būdų efektyvumą, saugumą ir pranašumą, lyginant su standartiniu gydymu. Dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose pacientui leidžia gauti inovatyvų gydymą, todėl pacientams yra svarbu aktyviai tokiuose tyrimuose dalyvauti,“ – reziumuoja dr. E. Baltruškevičienė.