Slaugos vadovų konferencijoje – paslaptingas slaugytojų darbo krūvio nustatymo projektas(20)

Kaip planuoti savo darbo laiką? Kiek pacientų slaugyti pajėgi viena slaugytoja? Kokia kalba bendrauti su pacientais? Į šiuos bei panašius klausimus buvo mėginama atsakyti prieš savaitę Kaune vykusioje Lietuvos slaugos vadovų sąjungos konferencijoje “Pažangios slaugos vadyba ir administravimo principai”. 

Reklama

Nepatvirtinti darbo krūviai

Ypač didelio klausytojų dėmesio sulaukė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vyriausios specialistės Nijolės Bielinienės pristatytas Slaugytojų darbo krūvių nustatymo tvarkos aprašo projektas, kurį Darbo grupė ne vieną kartą koregavo nuo lapkričio mėnesio. „Šiandien tebeturime problemą – yra gydymo įstaigų, kuriose iki šiol dar nenustatyti ir oficialiai nepatvirtinti slaugytojų darbo krūviai, - apie priežastis, paskatinusias prabilti šia tema, kalbėjo Lietuvos slaugos vadovų sąjungos prezidentė Daiva Zagurskienė. - Nors, pavyzdžiui, mūsų ligoninėje, t.y. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose, slaugytojų darbo krūvių normatyvai nustatyti ir patvirtinti generalinio direktoriaus įsakymu jau nuo 1996 metų. Šiame projekte slaugos darbuotojų krūviai suskirstyti pagal atskiras sritis: chirurgijos slaugytojų, akušerijos, pulmonologijos ir pan.“

Vis dėlto pašnekovė neatskleidė, kokia konkreti tvarka numatyta minimame projekte. Moteris sakė tiksliai visų skaičių neprisimenanti. Viena Vakarų Lietuvos regiono slaugos administratorė atsisakė viešai komentuoti projektą, tik tarstelėjo, jog ne ministerija turėtų nurodinėti, kaip gydymo įstaigoms reguliuoti darbą. „Tai yra įstaigų vidaus reikalas, jos pačios turi parengti savo tvarkas“, - sakė moteris, panorusi likti anonimiška.

Iš dalies kolegei pritarė ir D. Zagurskienė, pabrėžusi, kad tokia yra jos asmeninė, bet jokiu būdu ne kaip sąjungos prezidentės, nuomonė: „Mano nuomone, darbo krūviai turėtų būti įstaigos reikalas, nes kiekviena yra skirtinga, nevienodi ir pacientai. Lengvesniems pakanka mažiau slaugytojų, sunkesniems jų reikia daugiau. Slaugytojų darbo krūvių paskirstymas priklauso ir nuo kiekvienos įstaigos finansinių galimybių. Kita vertus, man protu nesuvokiama, kad yra tokių atvejų, kai naktį viena slaugytoja prižiūri šimtą pacientų. Nežinau konkrečios tokios įstaigos, bet girdėjau taip pasakojant“.

Ant kieno pečių, pašnekovės manymu, krenta atsakomybė už per didelį slaugytojų darbo krūvį? Ne paslaptis, kad eilinės slaugos darbuotojos skundžiasi ir savo vadovių nejautrumu. Ar tai tik įstaigos vadovo galioje, o gal – valstybės sveikatos politikoje? „Iš tiesų tai įtakoja tiek administracija, tiek politika, tiek įstaigos finansavimas. Jei nepakanka pinigų, iš kur jos vadovui gauti tų papildomų etatų? Tačiau įstaigos vadovas ir slaugos administratorius mato realią situaciją savo įstaigoje“, - mintimis dalijosi LSVS prezidentė.

 Skaičių neatskleidė

Jei sąjungos vadovė sakė atmintinai neprisimenanti N. Bielinienės pateiktų skaičių, tai pati pranešėja atsisakė portalui pateikti savo pranešimo turinį, motyvuodama tuo, jog turinti tik skaidres, kurių žurnalistė nesuprasianti be komentarų. „Tai – tik projektas, ir dar jį bus galima koreguoti, - atsisakymą pateikti minėtas skaidres ir lentelę su slaugos darbuotojų krūvio nustatymo tvarkos preliminariu paskirstymu grindė SAM atstovė. – Vėliau jį pateiksime SAM internetinėje svetainėje ir visi galės teikti pasiūlymus, kaip jį patobulinti“.

N. Bielinienė atsisakė „Vakarų Lietuvos medicinai“ pateikti savo pranešimą ar bent jo dalį, net ir gavusi vedėjo Jono Bartlingo ir SAM Ryšių su visuomene skyriaus sutikimą. Straipsnio autorę paprašius specialistę atskleisti, kokie slaugytojų darbo krūviai yra numatomi naujame projekte, N. Bielinienė atsakė lakoniškai ir abstrakčiai – „rekomendaciniai“. Kuo remiantis jie buvo apskaičiuojami? „Atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų duomenis ir pasiūlymus“, - sekė analogiškas savo turiniu atsakymas. Netgi paprašyta atsakyti, kas sudaro minėtą darbo grupę, specialistė sugebėjo išsisukti nuo tiesaus atsakymo: „Ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, darbdavių ir darbuotojų atstovai“.

Kalbėti paciento kalba

Be slaugos darbuotojų darbo krūvio projekto, kurio turinys kol kas liko žinomas tik trims šimtams konferencijos dalyvių, slaugos vadoves labai sudomino ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Slaugos ir rūpybos katedros vedėjos docentės Aurelijos Blaževičienės patarimai, kaip planuoti darbo laiką.

Kolegė docentė Viktorija Grigaliūnienė kalbėjo apie slaugytojo ir paciento bendravimą lemiančius veiksnius: klausymąsi, rūpestį pacientu, kalbėjimą jam suprantama kalba. „Docentė pabrėžė, kad slaugytojas turi kalbėti pacientui suprantama kalba, ypač pasakojant apie jo ligą. Iš kaimo atvykęs žmogus nesupras medicininių terminų, slaugytojos neišdrįs paklausti, o ši galvos, kad jam yra suteikusi visą esminę informaciją, - pranešimo įspūdžiais dalijosi D. Zagurskienė. – Remiantis pacientų skundais matome, kad pagrindinė nusiskundimų priežastis – bendravimo stoka. Slaugos darbuotojas yra arčiausiai paciento, tad jis turi jam tai suteikti. Jį gali veikti net ir tai, kaip darbuotoja prisistato, kaip įeina į kambarį, net neteisingai pasirinkta jos poza“. Tačiau, pasak pranešėjos, lygiai taip pat negalima ir pažeisti asmeninės paciento erdvės, ar juo labiau – demonstruoti galią ir pranašumą.

Ar įmanoma slaugytojui itin dėmesingai rūpintis pacientu, esant dideliems darbo krūviams? „Tokiais atvejais neįmanoma, - sakė portalo pašnekovė. – Kita vertus, manau, slaugytojo profesiją renkasi žmonės iš savo pašaukimo padėti kitiems. Ir dirbdama slaugytoja padaro viską, ką gali“.

Krizių tyrimų centro gydytoja Milda Dambrauskienė kalbėjo apie slaugos specialistų vaidmenį mokant pacientus.

 Valdyboje – klaipėdietė ir palangiškė

Portalui pasidomėjus, ar apie slaugos darbuotojų darbo krūvį nederėtų kalbėti ir su eiliniais slaugos darbuotojais, D. Zagurskienė pabrėžė, kad ši konferencija buvo rinkiminė-ataskaitinė, tik į ją pakviesti keli pranešėjai. „Kadangi pati esu Darbo grupės dėl slaugos darbuotojų krūvio nustatymo narė, tad ir paprašiau SAM atstovę pristatyti projektą“, - kalbėjo pašnekovė, paaiškinusi, kad LSVS rengdama seminarus, konferencijas kviečia ir kitų slaugos organizacijų atstovus, ypač – į gegužę rengiamą mokslinę-praktinę konferenciją, į kurią atvyksta ir Slaugos specialistų organizacija, taip pat - Akušerių, Chirurgijos, Anesteziologijos, Operacinių ir kitų. „Tokias konferencijas numatome organizuoti ir ateityje, nes LSVS sprendžia ne tik vadovams rūpimus klausimus, bet ir vienija bendrai veiklai visus slaugos specialistus, keliant profesijos prestižą visuomenėje bei tobulinant teikiamų slaugos paslaugų kokybę“.

Konferencijos metu į Lietuvos slaugos vadovų sąjungos valdybą buvo išrinktos dvi Vakarų Lietuvos regiono slaugos administratorės – Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausioji slaugytoja Ona Mitalienė ir Palangos reabilitacijos ligoninės direktoriaus pavaduoja slaugai Dalia Jonauskienė.

 Ligita Sinušienė

 ligita@vlmedicina.lt