Slaugytojams suteiks daugiau kompetencijos ir savarankiškumo (12)

Sveikatos apsaugos ministerija ryžosi reformuoti slaugą. Jau parengta Pažangios slaugos koncepcija, kurioje numatytos išplėstinės praktikos slaugos paslaugų plėtros kryptys 2014–2020 metams. Be to, planuojama dar šiemet parengti teisės aktus bei pradėti ruošti slaugos magistrantūros programą. Tikimasi, kad įgyvendinus šią koncepciją, ne tik pagerės medicinos paslaugų prieinamumas, sutrumpės eilės pas gydytojus, bet ir sumažės slaugytojų emigracija. Pažangios slaugos praktika pripažįstama daugelyje Europos ir pasaulio šalių.

Reklama

Pasikeitimams – begalė priežasčių

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Bielinienė portalui VLMEDICINA.LT pasakojo, kad šią koncepciją sukurti paskatino daugelis priežasčių: trūksta sveikatos priežiūros specialistų, ne visada galima gauti reikiamas paslaugas. Ypač tai juntama kaimo vietovėse. Pacientai skundžiasi ilgomis eilėmis prie gydytojų kabinetų.

Be to, pasak SAM atstovės, „kinta pacientų poreikiai, todėl reikia lanksčiau į tai reaguoti ir užtikrinti kokybišką tęstinę jų priežiūrą. Kita vertus, išaugo išlaidos, slaugytojai neturi karjeros galimybių. Taigi pasikeitimams - begalė priežasčių“.

Mažiau emigruos

N. Bielinienės teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, kad pažangios slaugos praktika ne tik pagerins pacientų priežiūrą, padidins pasitenkinimą ja, bet ir efektyviau bus sprendžiamos senstančios populiacijos ir tos sveikatos problemos, kurioms nereikia gydytojų kompetencijos. Pertvarkius slaugą, tikimasi, sumažės ir specialistų emigracija.

„Juk ne paslaptis, kad dažnai kalbama, jog trūksta slaugytojų profesijos savarankiškumo. Išplėstinės praktikos slaugytojai įgis kompetencijų, kurios leis savarankiškai priimti sprendimus. Be to, bene pagrindinė slaugytojų emigracijos priežastis – maži atlyginimai ir dideli krūviai. Gerai, kad kitos šalys giria mūsų slaugytojas kaip geras specialistes, tačiau, aišku, gaila, kad jos nelieka pas mus. Reikia tikėtis, kad ateityje darbo krūviai mažės, o atlyginimai kils. Tai būtų didesnė motyvacija“, - teigė SAM atstovė.

Šios koncepcijos iniciatorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė mano, kad „atlyginimo didėjimas šiuo atveju sietinas su platesnėmis funkcijomis, tačiau slaugytojų emigraciją mažintų ir galimybė realizuoti savo profesines kompetencijas“.

Nauja mokymo programa

Paklausta, kuo naujoji slaugos sistema skirsis nuo dabartinės, prof. J. Macijauskienė sakė, kad bus parengti nauji specialistai – išplėstinės praktikos slaugytojai. Jau ruošiama magistrantūros studijų programa.

„Tačiau tai - labai didelis ir atsakingas darbas, nes slaugytojams bus suteikiamos ir kai kurios gydytojų funkcijos. Be to, reikia labai atsižvelgti į šalyje esančios sveikatos priežiūros sistemos ypatumus, derinti su galiojančiais teisės aktais. Kitose šalyse esančios studijų programos mums gali būti tik kelrodis“, - įsitikinusi profesorė.

Dirbs savarankiškai

„Išplėstinės praktikos slaugos koncepcija – tai savarankiška praktika, orientuota į pacientą, atspindinti klinikinės slaugos praktikos išsivystymo lygį, kai, maksimaliai išnaudojant išplėstinės praktikos slaugytojo paruošimo galimybes, įgyjamos gilios slaugos žinios ir gebėjimai identifikuoti pacientų sveikatos priežiūros poreikius bei dirbti savarankiškai“, - portalui sakė profesorė.

J. Macijauskienė pažymėjo, kad slaugos specialistų labai trūksta: „Tai nulemia įvairios priežastys, ir šių specialistų trūkumas dar labiau paryškina nepakankamą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, netolygumus tarp miesto ir kaimo. Kitas aspektas – namuose negalima suteikti tiek slaugos paslaugų, kiek jų reikia. Žinoma, šios problemos vien tik išplėstinės praktikos slaugytojų parengimas neišspręs“.

Profesinis savarankiškumas

Pasak J. Macijauskienės, šiuolaikinei sveikatos priežiūros sistemai reikia plėsti slaugytojų kompetencijas, tačiau teisinė bazė neleidžia to įgyvendinti praktikoje, pavyzdžiui, pratęsti anksčiau gydytojo paskirtą gydymą ligoniui, kuris serga lėtinėmis ligomis ir jo būklė yra stabili, arba, įvertinus paciento būklę, savarankiškai paskirti reikalingus tyrimus.

„O išplėstinės praktikos slaugytojai galės savarankiškai tirti pacientą ir vertinti jo būklę, skirti tyrimus, nusiųsti pas specialistus, pratęsti anksčiau gydytojo paskirtą gydymą, t.y. slaugytojai galės atlikti tokias funkcijas, kurių šiandien atlikti negali“, - naująsias slaugytojų funkcijas vardino J. Macijauskienė.

Jos teigimu, praplėtus slaugytojų funkcijas turėtų pagerėti ankstyvoji diagnostika bei prevencinių programų apimtys. Be to, optimaliau būtų prižiūrimi lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergantys pacientai, mažėtų hospitalizacijų ir komplikacijų dėl šių ligų. Taigi pagerėtų lėtinių ligų valdymas.

Be to, prof. J. Macijauskienės nuomone, įgyvendinus šią koncepciją, būtų galima plėsti slaugos paslaugas namuose, planuoti pacientų išrašymą iš stacionaro.

Karjeros galimybės

Prof. J. Macijauskienė pasakojo, kad „slaugytojai, siekdami tapti išplėstinės praktikos slaugytojais, turės baigti magistrantūros studijas, kurios ir sudarys profesinės karjeros galimybes– tapti specialistu, gebančiu dirbti savarankiškai“.

Pasak LSMU atstovės, „šiuo metu slaugytojai po bakalauro studijų gali mokytis magistrantūroje ir save gali realizuoti tik kaip administratoriai, pedagogai, mokslininkai. Tačiau naujų profesinių klinikinių kompetencijų neįgyja“.

Paklausta, ar dėl naujosios koncepcijos nenukentės dabartiniai slaugytojai, prof. Jūratė Macijauskienė patikino: „Šiuo metu dirbantiems slaugytojams jokių grėsmių nekyla. Atvirkščiai – jiems atsiranda galimybė tapti išplėstinės praktikos slaugytoju ir taip daryti profesinę klinikinę karjerą. Remiantis kitų šalių, kuriose seniai sėkmingai įdiegta išplėstinės praktikos slauga, patirtimi, tarp visų slaugytojų išplėstinės praktikos slaugytojų yra iki 10 proc.“

Efektyvumas įrodytas

LSMU atstovė pasakojo, kad pažangi slaugos praktika pripažįstama daugelyje Europos šalių, JAV, Kanadoje, Australijoje, Japonijoje. Nors kiekvienoje šalyje yra skirtingi jos įgyvendinimo etapai, bet jau yra įrodytas tokios slaugos efektyvumas.

„Pagerėjo pacientų priežiūros rodikliai (sveikatos ir funkcinė būklė, gyvenimo kokybė) bei pasitenkinimas sveikatos priežiūra. Be to, paskaičiuota, jos išlaidos tapo efektyvesnės. Taip pat sumažėjo pacientų stacionare ir priėmimo skyriuose, jie trumpiau guli ligoninėse. Statistika rodo, kad mažiau hospitalizuojama dėl širdies nepakankamumo, mažiau šlapimo takų infekcijų, odos pažeidimų ir pneumonijos atvejų. Be to, pacientai geriau geba laikytis sveikatinimo nuorodų“, - pažangios slaugos privalumus vardino J. Macijauskienė.

Praktikoje – dar ne taip greitai

Vilniaus Centro poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos II viceprezidentė Aistė Raulušaitienė portalui sakė, kad pažangios slaugos koncepcija – kol kas tik siekis.

„Ši koncepcija atspindi tai, ko mes siektume ateityje. Dar ne taip greitai viskas bus įgyvendinta praktiškai. Galiausiai ir magistrantūros studijoms baigti reikia nemažai laiko“, - mano A. Raulušaitienė.

Kita vertus, pasak slaugos specialistės, ir dabar slaugytojų kompetencijos pakankamai išplėstos, tačiau jas reglamentuoja teisės aktai.

„Juose ir prevencinių programų vykdymas, ir receptų išrašymas, ir kitos funkcijos priskiriamos gydytojams. Todėl dabar pirmiausia žiūrima, ką galima pakeisti teisės aktuose, kad daugiau įgaliojimų turėtų slaugytojos“, - pasakojo A. Raulušaitienė.

Jos nuomone, nors ir dabar yra magistrantūros studijas baigusių slaugytojų, tačiau jos neturi tiek kompetencijų, kiek turės išplėstinės slaugos specialistai. Be jokios abejonės, šios studijos nebus privalomos, jas rinksis tie, kurie ketina siekti karjeros šioje srityje. O išaugus slaugytojų atsakomybei, A. Raulušaitienės nuomone, turėtų didėti ir darbo užmokestis.