Slaugytojų atlyginimais susirūpino ir Seimas(28)

Seimo Sveikatos reikalų komitetas 2016 m. kovo 23 d. posėdyje priėmė sprendimą „Dėl slaugytojų darbo užmokesčio didinimo“.

Reklama

Komitetas pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai per du mėnesius kompleksiškai peržiūrėti ir įvertinti esamą slaugytojų darbo krūvių, darbo sąlygų ir slaugytojų darbo užmokesčio nustatymo reglamentavimą, parengti vieningą slaugytojų darbo užmokesčio nustatymo Lietuvoje tvarką.

Taip pat pasiūlyta atlikti slaugos specialistų rengimo, slaugytojų pareigybių ir jų pasiskirstymo Lietuvoje poreikio analizę ir priimti teisės aktus, kuriais būtų sukurta slaugytojų poreikio stebėsenos ir planavimo sistema. Asmens sveikatos priežiūros (toliau – ASP) įstaigoms pasiūlyta užtikrinti nuoseklų slaugytojų darbo užmokesčio kėlimą prioriteto tvarka, didinant pagrindinę darbo užmokesčio dalį.

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (toliau – LSSO) posėdyje atkreipė dėmesį, kad slaugytojų darbo užmokestis nuo 2013 m. iš esmės nedidėjo ir yra mažesnis, nei Valstybinė ligonių kasos (toliau – VLK) pateiktais duomenimis. LSSO teigimu, slaugytojų darbo užmokestis Lietuvoje yra vienas žemiausių visoje Europos Sąjungoje ir kai kuriose ASP įstaigose jis yra vos keliais eurais didesnis už minimalų darbo užmokestį Lietuvoje.

Po studijų Lietuvoje įsidarbina tik vienas iš dešimties jaunų specialistų, todėl visuomenei senstant ir slaugos poreikiams didėjant, padėtis darosi labai įtempta

Posėdyje taip pat pažymėta, kad dėl menko darbo užmokesčio ir blogesnių darbo sąlygų slaugytojai emigruoja: prieš 20 metų Lietuvoje dirbo 36 tūkst. slaugytojų, o šiuo metu – tik 16 tūkst., t.y. Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų tenka tik 76 slaugytojai.

LSSO duomenimis, po studijų Lietuvoje įsidarbina tik vienas iš dešimties jaunų specialistų, todėl visuomenei senstant ir slaugos poreikiams didėjant, padėtis darosi labai įtempta.

LSSO atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. daugelyje ASP įstaigų darbo užmokestis slaugytojams buvo padidintas vidutiniškai 20 eurų, tačiau tai buvo padaryta ne didinant pagrindinę darbo užmokesčio dalį, o nustatant laikinus priedus ar priemokas prie atlyginimo, kurie 2016 metų pradžioje buvo panaikinti.

Posėdyje pažymėta, kad Lietuvoje nėra bendros slaugytojų darbo užmokesčio nustatymo tvarkos – kiekviena įstaiga ją tvirtina savarankiškai.

Posėdyje komiteto nariai atkreipė dėmesį į tai, kad išanalizavus VLK tinklapyje skelbiamus ASP įstaigų pateiktus duomenis apie slaugytojų darbo užmokestį, darytinos išvados, kad darbo užmokestis slaugytojams didėjo labai netolygiai, kai kuriose gydymo įstaigose visai nedidėjo arba net mažėjo.

Sveikatos apsaugos ministerija iki gegužės 23 d. turi atsiskaityti komitetui apie šio sprendimo įgyvendinimą.