Slidūs keliai – spąstai pėstiesiems
Lietuvoje iškritęs sniegas nudžiugino tuos, kurie nekantriai laukė žiemos, tačiau kitiems žemę užklojęs snaigių patalas sukėlė rimtų nemalonumų. Pirmasis kalendorinės žiemos sniegas šalies miestų gatvėse paspendė nemažai spąstų pėstiesiems, kurie dėl neatsargumo buvo priversti kreiptis į traumatologus.
Pirmosios eilės
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovė spaudai Vanda Grigaliūnienė pasakojo, kad ligoninėse jau išsirikiavo pirmosios susižalojusiųjų eilės. „Neabejojama, kad paslydusių ir susižeidusių žmonių sulauksime dar daugiau. Staiga iškritus sniegui žmonės dėl neatsargumo neretai susižaloja“, – sakė ji. Ypač atsargūs turėtų būti vyresni žmonės, nes jų kaulai dažnai būna trapesni, išretėję. Pagyvenusių žmonių reakcija nėra tokia greita ir jie krenta ne taip „lanksčiai“, todėl jiems paslydus dažniausiai lūžta riešas, stuburas, kaklas, šlaunikaulis ar žąstikaulis. Tada būtina kreiptis į gydytoją.
Imkitės atsargumo priemonių
Pašalus svarbu avėti tinkamą avalynę. Rinkitės apavą, kuris ne tik šildytų, bet ir apsaugotų nuo skaudžių „nusileidimų“. Geriausia, kai batų padas yra rievėtas ir pagamintas iš šalčiui atsparios gumos ar kaučiuko. Venkite aukštakulnių, o jei jau ryžotės juos avėti, rinkitės tokius, kurių kulnai platūs.
Kai spaudžia šaltukas, o kelias slidus, neskubėkite. Skubantys žmonės šiuo metų laiku dažniausiai patiria įvairių traumų. O tada jau nuskubėti galima tik į traumatologinį punktą. Taip pat venkite į lauką eiti išgėrę. Nors girtus asmenis, kaip sakoma, saugo pats velnias ir jie traumų patiria rečiau, šios būna sunkesnės – dažniausiai nukenčia galva, sutrenkiamos smegenys. Jei šaligatvis slidus, geriau eikite per nesutryptą sniegą. Tačiau bene pavojingiausia žiemą lipti laiptais. Tikėtina, kad krentant nuo laiptų patirtos traumos bus daugybinės. Todėl jais lipkite itin atsargiai, laikykitės už turėklų, neskubėkite. Atsargesni būkite ir eidami per gatvę. Automobilių vairuotojai dėl slidžios kelios dangos gali nespėti laiku sustabdyti mašinos.
Kaip padėti nukentėjusiam?
Visi, patyrę kaulų lūžių, išnirimų, patempimų, patiria panašių simptomų: skausmą, tinimą, deformaciją. Lūžus kaulams, nukentėjusysis skundžiasi skausmais lūžio vietoje, tinimu, negali pajudinti galūnės ir neleidžia jos paliesti. Svarbiausias pirmosios pagalbos uždavinys lūžus kaulams – imobilizuoti pažeistą vietą. Svarbu, kad galūnė nejudėtų, nesilankstytų per sąnarius aukščiau ir žemiau lūžio vietos. Galūnių įtvarams naudojami plokšti siauri daiktai: lentelės, liniuotės, standžiai susukti laikraščiai ar žurnalai. Jie apvyniojami vata ar minkšta medžiaga, kad nespaustų, ir pritvirtinami prie sužeistos kūno dalies tvarsčiu, virvele ar skarele. Įtvaro negalima dėti ant žaizdos. Draudžiama patiems taisyti ar tiesinti iškrypusią galūnę (sąnarį), tempti ją ar sukti. Jei lūžis atviras, prieš imobilizaciją būtina sustabdyti kraujavimą ir sutvarstyti žaizdą. Išlindusių kaulų nuolaužų negalima stumti į žaizdą.
Kaulų lūžių įvairovė
Dubens kaulų lūžiai. Nukentėjusiojo dubens kaulai gali būti lūžę, jei jam skauda dubens srityje ir jis negali atsistoti, pakelti kojos.
Pirmoji pagalba. Stenkitės kuo
mažiau judinti nukentėjusįjį, nes, jei lūžę jo dubens kaulai, gali būti pažeistos ir stambiosios kraujagyslės, nervai, dubens organai. Jį guldykite ant nugaros šiek tiek sulenktomis kojomis, po keliais pakiškite sulankstytų drabužių.
Šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiai. Nukentėjusiojo šonkauliai ir krūtinkaulis gali būti lūžę, jei tas vietas jam skauda, jos patinusios, traška.
Pirmoji pagalba. Galimo lūžio vietoje dėkite šaltą kompresą, pūslę su ledu ar šaltu vandeniu. Kreipkitės į gydymo įstaigą.
Plaštakos kaulų lūžis, išnirimas (pirštų bei riešo sąnarių).
Pirmoji pagalba. Nuimkite nuo nukentėjusiojo rankos žiedus, apyrankes, laikrodį (dėl tinimo vėliau gali būti neįmanoma juos nuimti). Jei lūžę delnakauliai bei pirštikauliai, įtvaras dedamas iš delno pusės nuo dilbio vidurio iki pirštų galų. Ranką reikia parišti.
Dilbio kaulų lūžis, išnirimas (alkūnės sąnario).
Pirmoji pagalba. Įtvarą dėkite iš nugaros pusės, sulenkus ranką ties alkūnės sąnariu stačiu kampu. Įtvaras turi prasidėti nuo alkūnės sąnario ir siekti pirštų galus. Ranką pariškite skarele.
Žastikaulio lūžis, išnirimas.
Pirmoji pagalba. Ranką per alkūnės sąnarį sulenkite stačiu kampu ir imobilizuokite standartiniais įtvarais ar pagalbinėmis priemonėmis nuo sveiko peties iki sužalotos rankos pirštų galų. Jei nėra įtvaro, ranką pririškite prie liemens.
Raktikaulio lūžis, išnirimas. Jei lūžo žmogaus raktikaulis, jis negali judinti rankos. Lūžimo vietoje deformuojasi audiniai ir ji tinsta, čiuopiant juntamas traškesys.
Pirmoji pagalba. Įtverkite abu kuo labiau atloštus pečius, suriškite juos (imobilizuokite).
Pėdos kaulų lūžis, išnirimas (pirštų ir čiurnos sąnarių). Jei lūžo žmogaus pėdos kaulai (dažniausia žiemos trauma), patinsta jo čiurnos sąnarys, jis negali to sąnario judinti.
Pirmoji pagalba. Įtvarą dėkite nuo pirštų galų iki pakinklio. Jei nėra įtvaro, sutvarstykite pėdą.
Blauzdos kaulų lūžis, išnirimas (kelio sąnario) .
Pirmoji pagalba. Jei lūžo blauzdos kaulai, reikia imobilizuoti kelio ir čiurnos sąnarius – uždėti įtvarą nuo viršutinės šlaunies dalies iki pėdos pirštų galų. Jei neturite įtvaro, sužeistą koją pririškite prie sveikos.
Šlaunikaulio lūžis, išnirimas (klubo sąnario). Žmogui paslydus, pargriuvus (ypač dažnai tai nutinka seniems žmonėms), neretai lūžta šlaunikaulis, dar dažniau – jo kaklelis. Nukentėjusysis negali priminti kojos, jam stipriai skauda klubo sąnario srityje.
Pirmoji pagalba. Būtinas įtvaras nuo pažasties iki kulno – koja fiksuojama per klubo, kelio ir čiurnos sąnarius. Jei neturite įtvarų, sužeistą koją pririškite prie sveikos. Nukentėjusįjį į gydymo įstaigą vežkite gulintį.
Galvos kaulų lūžis. Jį galima įtarti, nukentėjusiojo galvoje atsiranda įspaudas, įduba (gali būti tik gumbas). Dažnai jis praranda sąmonę. Trauma ypač sunki, jei iš nosies ar iš ausų išteka kruvino ar bespalvio skysčio. Tokiam ligoniui būtina ramybė.
Pirmoji pagalba. Patyrusiojo bet kokią galvos traumą į gydymo įstaigą geriau nevežkite. Būtina skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Stuburo slankstelių lūžiai. Jie labai pavojingi, nes dėl jų gali būti suspaustos nugaros smegenys ar nervų šaknelės. Įtarti, kad lūžo stuburo slanksteliai, galima, jei skauda pažeistą nugaros dalį, stuburo judesiai suvaržyti, skausmingi, spaudžiant pažeistą stuburo vietą
skausmas stiprėja.
Pirmoji pagalba. Į gydymo įstaigą tokią traumą patyrusio žmogaus geriau nevežkite. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Verta žinoti
Atsargiai vaikščiokite automobilių stovėjimo aikštelėse ir šaligatviais.
Statistikos duomenys rodo, kad dėl sniego ar ledo sankaupų būtent šiose vietose dažniausiai paslystama ir nukrintama (80 proc. atvejų).
Nepraraskite budrumo patalpose.
Rizika patirti traumų padidėja ir dėl drėgnų paviršių. Prie padų (ypač išlipus iš šilto automobilio) prilimpa sniegas. Įėjus į patalpą, ant padų susidaro labai slidus tirpstančio sniego sluoksnis. Todėl būtina juos gerai nusivalyti, kad nepargriūtumėte.
Krisdami negelbėkite daiktų.
Jei einate slidžiu keliu, nelaikykite rankų kišenėse. Viena ranka turi būti laisva, kad išlaikytumėte pusiausvyrą. Jei krentate, nebandykite gelbėti daiktų, nes galite susižaloti. Eidami slidžiu keliu, jei tik įmanoma, neneškite vaiko, nes rizikuojate jo sveikata. Seniems žmonėms pasivaikščiojimus slidžiu keliu patariama atidėti.
Audrius Bareišis, Eglė Valionienė
Susiję straipsniai
