Prieš kelias dienas žurnale „Nature Human Behaviour֧“ publikuota studija skelbia, jog smegenų skenavimas gali padėti nustatyti, ar žmogus galvoja apie savižudybę.
Savižudybė, nepaisant taikomų prevencijos priemonių, išlieka dažna mirties priežastis daugelyje pasaulio šalių. Pavyzdžiui, JAV tai užima antrą vietą jaunų žmonių mirties priežasčių statistinėje lentelėje, o Lietuvoje itin ryški priklausomybė nuo lyties – vyrai pakelia prieš save ranką dažniau nei moterys. Savižudybė – valingas, paties žmogaus atliktas gyvybei grėsmingas veiksmas. Tai visada yra ilgalaikis procesas, nulemtas daugelio veiksnių. Blogiausia, kad savižudybės riziką sunku teisingai įvertinti ir nuspėti, tad ieškoma naujų strategijų.
Į studiją įtraukta 17 žmonių, apie kurių turėtas suicidines mintis buvo žinoma, ir kontrolinė grupė, sudaryta iš 17 žmonių, kurie niekada neketino pakelti prieš save rankos. Atliekant smegenų skenavimą, dalyvių buvo paprašyta galvoti apie 6 sąvokas: mirtį, žiaurumą, gyvenimo sunkumus, nerūpestingumą, garbę ir ką nors gera.
Tyrėjai pastebėjo, kad jų sukurtas algoritmas 91 procento tikslumu parodė, ar žmogus priklausė rizikos, ar kontrolinei grupei, ir 94 procentų tikslumu „atpažino“ bandžiusiuosius nusižudyti.
„Mūsų naujausias darbas tiek, kiek tik įmanoma, padeda nustatyti pokyčius smegenyse, susijusius su savižudišku elgesiu, naudojant kompiuterinius algoritmus. Tai yra tarsi langas į žmogaus smegenis ir mintis, tarsi šviesa, nušviečianti, kaip suicidinių minčių turintys asmenys galvoja apie savižudybę ir kaip vertina tam tikras sąvokas. Kas svarbiausia, pasitelkę šį metodą, mes galėtume įvertinti, ar žmogus turi savižudiškų minčių“, – pranešime spaudai sakė vienas iš studijos autorių psichologijos profesorius Marcel Just (The Carnegie Mellon University in Pittsburgh).
Žinoma, kol tyrime naudotas metodas bus pradėtas taikyti praktikoje, dar reikia atlikti nemažai studijų, patvirtinančių jo tikslumą. Tačiau dar vienas žingsnis, prisidėsiantis prie savižudybių prevencijos, jau žengtas.