Smegenų stimuliacijos terapijos susideda iš tam tikrų smegenų regionų aktyvavimo ar “prisilietimo” prie jų, naudojant elektrinius impulsus, magnetus, implantus. Daugiausiai medicinos istorijoje ištyrinėta yra elektrokonvulsinė terapija. Egzistuoja ir nervus vagus stimuliacija, pasikartojanti transkranialinė magnetinė stimuliacija, magnetinė širdies smūgio terapija, gilioji smegenų stimuliacija ir daugelis kitų, dar eksperimentinių modelių. Smegenų stimuliacijos terapijos paskirtis plati – gydyti psichines būkles, kaip depresija, širdies smūgis, lėtinis skausmas.
Šiuo metu mokslininkai daug kalba apie giliąją smegenų stimuliaciją. Ji paremta vadinamuoju neuroplastiškumu – natūraliu smegenų gebėjimu išmokti naujus dalykus ir greitai prisitaikyti prie to. Juk netgi senatvėje pradėjus mokytis kalbos ar pradėjus treniruotis, smegenų struktūra pasikeičia, sustiprėja kognityvinės funkcijos.
Ir nors gilioji smegenų stimuliacija pastaruosius dešimtmečius naudojama įvairiomis formomis, mokslininkai ir toliau bando iš šio metodo išpešti kuo daugiau naudos. Štai Australijoje esančio Monash universiteto mokslininkai ne per seniausiai atliko vieną tyrimą.
Giliosios smegenų stimuliacijos metu naudojamas pulsavimas. Mokslininkai tyrė įvairius to pulsavimo intervalus ir tų intervalų poveikį mūsų smegenims. Ypač gebėjimui greitai ir lengvai ko nors naujo išmokti.
Mokslininkai pasitelkė giliosios smegenų stimuliacijos metodą, vadinamą transkranialine pulsuojančios srovės stimuliacija. Pulsavimas vyksta tarp dviejų elektrodų, pulsavimą galima “įjungti” ir “išjungti”.
Tyrimo autorius daktaras Shapour Jaberzadeh teigia, kad ši giliosios smegenų stimuliacijos atmaina suteikia daugiau galimybių smegenims susidoroti su informacija, ko nors išmokti, o intervalai tarp pulsavimų tam yra taip pat svarbūs. Kuo tie intervalai yra trumpesni, tuo stipriau paveikiamas smegenų jaudrumas ir galimybės. Palyginti su kitais dviem populiariais metodais, kaip transkranialinė kintančios srovės stimuliacija arba transkranialinė tiesioginės srovės stimuliacija, šis metodas efektyvesnis.
Shapuor Jaberzadeh teigia, kad kai mes ko nors mokomės, naudodami judesius, tarkim, mokomės groti pianinu, mūsų smegenys plastiškėja ir kuo toliau, tuo labiau mokymosi procesas efektyvėja. Tačiau naujoji giliosios smegenų stimuliacijos atmaina palengvintų bet kokį mokymosi procesą bet kokiomis sąlygomis – susidarytų palanki terpė teigiamiems ir tinkamiems smegenų pokyčiams. Išmoktume greičiau, daugiau, efektyviau.
It to būtų negana, mokslininkai tikisi, kad šis metodas bus toks pat efektyvus ar net efektyvesnis už kitus panašius metodus, gydant širdies smūgį, psichines ligas, lėtinius skausmus.
Šaltinis:
Jaberzadeh S, Bastani A, Zoghi M, Morgan P, Fitzgerald P. Anodal Transcranial Pulsed Current Stimulation: The Effects of Pulse Duration on Corticospinal Excitability. PLOS ONE. 2015.