Pirmadienis, 2025.01.06
Reklama

Smegenų stimuliacija – mokymosi efektyvumui

vlmedicina.lt | 2015-07-23 14:00:49

Smegenų stimuliacijos terapijos susideda iš tam tikrų smegenų regionų aktyvavimo ar “prisilietimo” prie jų, naudojant elektrinius impulsus, magnetus, implantus. Daugiausiai medicinos istorijoje ištyrinėta yra elektrokonvulsinė terapija. Egzistuoja ir nervus vagus stimuliacija, pasikartojanti transkranialinė magnetinė stimuliacija, magnetinė širdies smūgio terapija, gilioji smegenų stimuliacija ir daugelis kitų, dar eksperimentinių modelių. Smegenų stimuliacijos terapijos paskirtis plati – gydyti psichines būkles, kaip depresija, širdies smūgis, lėtinis skausmas.

Moksleivė
© Fotolia.com asociatyvioji nuotr.

Šiuo metu mokslininkai daug kalba apie giliąją smegenų stimuliaciją. Ji paremta vadinamuoju neuroplastiškumu – natūraliu smegenų gebėjimu išmokti naujus dalykus ir greitai prisitaikyti prie to. Juk netgi senatvėje pradėjus mokytis kalbos ar pradėjus treniruotis, smegenų struktūra pasikeičia, sustiprėja kognityvinės funkcijos.

Ir nors gilioji smegenų stimuliacija pastaruosius dešimtmečius naudojama įvairiomis formomis, mokslininkai ir toliau bando iš šio metodo išpešti kuo daugiau naudos. Štai Australijoje esančio Monash universiteto mokslininkai ne per seniausiai atliko vieną tyrimą.

Giliosios smegenų stimuliacijos metu naudojamas pulsavimas. Mokslininkai tyrė įvairius to pulsavimo intervalus ir tų intervalų poveikį mūsų smegenims. Ypač gebėjimui greitai ir lengvai ko nors naujo išmokti.

Mokslininkai pasitelkė giliosios smegenų stimuliacijos metodą, vadinamą transkranialine pulsuojančios srovės stimuliacija. Pulsavimas vyksta tarp dviejų elektrodų, pulsavimą galima “įjungti” ir “išjungti”.

Tyrimo autorius daktaras Shapour Jaberzadeh teigia, kad ši giliosios smegenų stimuliacijos atmaina suteikia daugiau galimybių smegenims susidoroti su informacija, ko nors išmokti, o intervalai tarp pulsavimų tam yra taip pat svarbūs. Kuo tie intervalai yra trumpesni, tuo stipriau paveikiamas smegenų jaudrumas ir galimybės. Palyginti su kitais dviem populiariais metodais, kaip transkranialinė kintančios srovės stimuliacija arba transkranialinė tiesioginės srovės stimuliacija, šis metodas efektyvesnis.

Shapuor Jaberzadeh teigia, kad kai mes ko nors mokomės, naudodami judesius, tarkim, mokomės groti pianinu, mūsų smegenys plastiškėja ir kuo toliau, tuo labiau mokymosi procesas efektyvėja. Tačiau naujoji giliosios smegenų stimuliacijos atmaina palengvintų bet kokį mokymosi procesą bet kokiomis sąlygomis – susidarytų palanki terpė teigiamiems ir tinkamiems smegenų pokyčiams. Išmoktume greičiau, daugiau, efektyviau.

It to būtų negana, mokslininkai tikisi, kad šis metodas bus toks pat efektyvus ar net efektyvesnis už kitus panašius metodus, gydant širdies smūgį, psichines ligas, lėtinius skausmus.

Šaltinis:

Jaberzadeh S, Bastani A, Zoghi M, Morgan P, Fitzgerald P. Anodal Transcranial Pulsed Current Stimulation: The Effects of Pulse Duration on Corticospinal Excitability. PLOS ONE. 2015.


Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Ekspertai atsako, kodėl sniegą svarbu nusikasti iškart po pūgos
Sniego pagailėjusi žiema žmonėms pagaliau suteikė progą į rankas imti kastuvus bei gerokai padirbėti. Iškritus sniegui p...
Varikocelės embolizacija: pažangus sprendimas vyrų nevaisingumo gydyme
Varikocelė – viena dažniausių vyrų reprodukcinės sveikatos problemų, galinčių turėti įtakos vaisingumui. Tai patol...
Lietuvių mokslininkai kuria inovatyvias nanodaleles ankstyvajai odos vėžio diagnostikai
Kaip ultravioletinė šviesa, labai jautrūs spektriniai šviesos jutikliai ir plika akimi nematomos metalo nanodalelės gali...
Daugeliui kyla širdies ir kraujagyslių ligų rizika: ką turėtume žinoti kiekvienas?
Ar žinojote, kad sveiko suaugusio žmogaus širdis suplaka 60–80 kartų per minutę? Reguliarus kraujospūdžio ir pulso...
Slaugytoja Laima Baršauskienė: „Mirtis turi prasmę“
Apie mirtį, neatskiriamą gyvenimo dalį, daugelis bijo net galvoti, o jei kalba – tik pašnibždomis. „Žmonės s...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas