Smurtautojų aukoms – pagalbos mygtukai

Nuo kitų metų balandžio esamoms arba potencialioms smurto artimoje aplinkoje aukoms pagalbą turėtų suteikti specialūs mygtukai. Paspaudus tokį mygtuką, iškviečiami policijos pareigūnai. Policija turėtų atvykti ne ilgiau kaip per 12 minučių, teigia Policijos departamento Viešosios policijos valdybos vyriausiasis specialistas Vytautas Lamauskas.

„Tokie prietaisai atitektų didžiausios rizikos sąlygose esančioms aukoms arba potencialioms aukoms. Mums buvo pademonstruotos užsienyje taikomos metodikos, pagal kurias, įvertinus tam tikras aplinkybes, kriterijus, nustatomas smurto pakartotinumo arba jo atsiradimo rizikos laipsnis“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sako V. Lamauskas.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič tikina, kad teisinė sistema šiuo metu dar nėra visiškai pritaikyta apsaugoti aukas, tačiau mygtukai – puikus sprendimas, kuris ypač turėtų padėti atokesnėse vietovėse gyvenantiems žmonėms.

Smurtas artimoje aplinkoje – aukščiausios kategorijos pavojus

Anot V. Lamausko, Lietuvoje bus įdiegta saugumo nuo smurto artimoje aplinkoje sistema, kurią taiko ir Norvegija. Į šią sistemą bus įtrauktos galimos arba esamos smurto aukos. Joms bus išdalinti pavojaus mygtukai.

„Jeigu auka ar galima auka matys artėjantį pavojų arba jaus grėsmę, ji galės paspausti mygtuką. Policijos pareigūnai matys šį signalą savo pajėgų valdymo sistemoje. Taip pat būtent kartu su tuo signalu ateis informaciją apie tikslią tos aukos arba galimos aukos buvimo vietą“, – aiškina V. Lamauskas.

Jis prideda, kad policijos pajėgų iškvietimai yra suskirstyti į kategorijas. Į aukščiausią A kategoriją patenka didelio pavojaus įvykiai, kai žmogaus gyvybei gresia pavojus. Smurtas artimoje aplinkoje taip pat priskiriamas šiai kategorijai, todėl policijos pareigūnai, V. Lamausko teigimu, turės į įvykio vietą atvykti ne ilgiau nei per 12 minučių.

„Tokie prietaisai atitektų didžiausios rizikos sąlygose esančioms aukoms arba potencialioms aukoms. Mums buvo pademonstruotos užsienyje taikomos metodikos, pagal kurias, įvertinus tam tikras aplinkybes, kriterijus, nustatomas smurto pakartotinumo arba jo atsiradimo rizikos laipsnis“, – tvirtina V. Lamauskas.

Pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje vis daugėja

Policijos departamento Viešosios policijos valdybos vyriausiasis specialistas pabrėžia, kad tai, ar smurtautojas bus nubaustas, nepriklauso vien tik nuo policijos pareigūnų. Jo teigimu, prie to turėtų prisidėti ir sklandi teisėsaugos veikla, ir nevyriausybinės organizacijos, teikiančios pagalbą aukoms. V. Lamausko tvirtinimu, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas suteikia galimybę nubausti smurtautoją.

„Pastebėjome tendenciją, kad pranešimų daugėja. Tai rodo šio įstatymo efektyvumą. Žmonės sužino, kad aukoms taikoma apsauga, kad pagalbos galima sulaukti tiek policijoje, tiek specializuotos pagalbos centruose. [...] Manau, kad institucijos, ypač – teismai, pastaruoju metu pradėjo efektyviau taikyti apsaugos priemones. Jau nebėra toleruojami elementarūs buitiniai konfliktai“, – sako pašnekovas.

Anot jo, teismai vis dažniau taiko įstatymų numatytas priemones, todėl smurtautojas gali būti iškeliamas iš namų, tokiu būdu jį atskiriant nuo aukos. V. Lamausko teigimu, paprastai tokiais atvejais smurtautojams suteikiama informacija apie nakvynės namus, tačiau dažniausiai jie pasirenka gyventi pas pažįstamus ar artimus giminaičius.

Ekspertė: teisėjų taikomos priemonės nėra tokios efektyvios

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė V. Pilinkaitė-Sotirovič pastebi, kad vis dėlto, bandant nubausti smurtautoją, susiduriama su teisiniais keblumais: pareigūnai iškvietimo metu reaguoja pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, o prokurorai ir teisėjai – pagal Baudžiamąjį kodeksą.

„Kadangi teisėjai remiasi Baudžiamuoju kodeksu, pritaikomos priemonės yra ne tokios efektyvios, kaip numatyta minėtame įstatyme. Todėl mes, nevyriausybinės organizacijos, stengiamės kalbėtis su Seimo nariais ir skatinti juos keisti Baudžiamojo kodekso nuostatas, kad jos sustiprintų artimoje aplinkoje smurtą patiriančių asmenų apsaugą“, – sako V. Pilinkaitė-Sotirovič.

Ji priduria, kad teisėsaugos atstovų požiūris vis dėlto keičiasi ir smurto artimoje aplinkoje problemai skiriamas didesnis dėmesys. Ekspertės nuomone, pagalbos mygtukų sistema turėtų padėti atokesnėse vietovėse gyvenantiems žmonėms, kur susisiekimas yra sudėtingesnis.

„Tai turėtų būti naudinga tada, kai skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, pavyzdžiui, iškeldinimas. Toks draudimas reiškia, kad prie aukos negalima prisiartinti, tačiau smurtautojai ne visada to laikosi. [...] Kai policijos pareigūnai gauna mygtuko perspėjimą, jie sistemoje mato, iš kur kyla tas pavojaus signalas. Tuomet sureaguoti yra daug paprasčiau. Tai galima padaryti daug geriau ir efektyviau, nes nereikia klausti adreso“, – komentuoja V. Pilinkaitė-Sotirovič.

Užsienyje jau taikomos naujesnės sistemos

Pasak V. Pilinkaitės-Sotirovič, Lietuvos visuomenė labai dažnai smurtą toleruoja, todėl pagalbos mygtukų sistemos įdiegimas neišspręs visos problemos. Ji akcentuoja, kad po Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo visuomenės požiūris ėmė keistis ir smurtas nebelaikomas šeimos reikalu, tačiau tolerancijos vis tiek yra daug.

„Manau, kad apie šią problemą reikia kalbėti švietimo sistemoje. Patyčios, kurios vyksta švietimo sistemoje, ir yra smurto forma, apie kurią kalbama. Neužtenka atsako, kad ši problema būtų išspręsta. Švietimas turi būti kertinis aspektas“, – sako V. Pilinkaitė-Sotirovič.

Ji prideda, kad užsienyje jau pradėta taikyti ir kita sistema: smurtautojui uždedama apyrankė, kuri teisėsaugą informuoja, jei jis artinasi prie aukos. Tokiu atveju, ar reaguoti ir siųsti pagalbą nusprendžia ne auka, kaip yra, naudojant pagalbos mygtukus, o pati saugumo sistema.

Anot Policijos departamento Viešosios policijos valdybos vyriausiojo specialisto V. Lamausko, Norvegijos finansuojamas projektas turėtų būti įgyvendintas iki kitų metų balandžio mėnesio. Tuomet ir esamos ar potencialios aukos turėtų gauti mygtukus. Iki tol, V. Lamausko teigimu, dar reikia parengti rizikos nustatymo metodikas, suderinti pajėgų valdymo sistemą.

www.lrt.lt