„Snore“ paskendę Klaipėdos jūrininkų ligoninės milijonai – aplinkybių rezultatas?(8)

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga dar prieš savaitę džiūgavęs, kad nėra toks neprotingas, kaip kiti jo kolegos, vadovaujamų įstaigų sutaupytas lėšas laikę kone vieninteliame „Snore“, dabar pats rengia atsakymą Seimo Antikorupcijos komisijai, susidomėjusiai ligoninės galimai 6 mln. Lt, investuotais į minimo banko vertybinius popierius.

Reklama

Informacijos nesuskubo paneigti

Vakar priešpiet „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbintas Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininkas Kęstas Komskis tvirtino iš Klaipėdos jūrininkų ligoninės dar nesulaukęs nei informacijos apie įstaigos į „Snoro“ vertybinius popierius investuotus 6 mln. Lt paneigimo, nei patvirtinimo, nors klausimai buvo išsiųsti praėjusios savaitės pradžioje. Portalui pasiteiravus, kiek laiko turėtų pakakti tokiems atsakymams parengti, K. Komskis atsakė: „Norint kuo greičiau išsklaidyti įtarimus, tai reikėtų padaryti labai greitai – per dieną, dvi“.

Komisijos pirmininkas nepanoro atskleisti, iš kokių šaltinių sužinojo apie galimas milijonines KJL investicijas į „Snoro“ banko vertybinius popierius. „Kai prasidės tikras tyrimas, tuomet ir atskleisime šią informaciją, - sakė pašnekovas ir paaiškino, kad viešosios įstaigos, kaip minima Klaipėdos jūrininkų ligoninė, norėdamos atlikti tokius finansinius veiksmus, kaip ir valstybinės, privalo skelbti konkursus bei turi gauti steigėjo sutikimą. „Šiuo atveju steigėjas – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), todėl esame ir jai išsiuntę paklausimą. Kita vertus, galbūt tai ir nėra vertybiniai popieriai, o į banką padėtas ligoninės terminuotas indėlis. Tačiau manome, kad tokioms investicijoms ministerija nėra pritarusi, nes juk visi žinome, kad dėl daug mažesnės sumos, 700 tūkst. Lt, panaudojimo, SAM yra apskundusi Valstybinę ligonių kasą prokuratūrai“.

Kokių priemonių bus imtasi, jei pasitvirtins, kad 6 mln. Lt buvo steigėjo nepritartos KJL investicijos į minimą banką? „Tai turėtų spręsti steigėjas – dėl įstaigos vadovo ar finansų vadovo kvalifikacijos“, - atsakė K. Komskis.

Suklydo ne ligoninė, o valstybė?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas susiklosčiusioje situacijoje daugiau įžvelgia valstybės politikos nei atskiros įstaigos vadovo klaidų. „Aišku, yra blogai, kai viešosios įstaigos kaupia lėšas, bet, kiek man žinoma, Klaipėdos jūrininkų ligoninė banke laikė ne Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), bet specialiąsias lėšas, surinktas už mokamas paslaugas, kurios buvo neva kaupiamos Europos Sąjungos projektams koofinansuoti.  O įstatymai nurodo skelbti konkursus ir kaupti pinigus geriausias sąlygas pasiūliusiuose bankuose, o geriausias ir pasiūlė „Snoras“, - aiškino A. Matulas. – Juk yra skirtumas, ar nuo, tarkim, 5 mln. Lt bus sukaupta 0,5 proc., ar 2-3 proc. palūkanų. Tad ar tikrai viešosios įstaigos turėtų skelbti konkursus lėšoms į banką padėti? Nematau, kur čia būtų korupcija“.

Pokalbio metu komiteto vadovas kelissyk pabrėžė, kad svarbiausia, jog gydymo įstaiga nebūtų į banką padėjusi PSDF lėšų, kurios skirtos darbuotojų atlyginimams išmokėti, medikamentams pirkti. Kiek jam žinoma, to ir nebuvo. „Į komitetą jau kreipėsi kelios gydymo įstaigos su prašymu viešosioms įstaigoms, gydančioms ligonius, grąžinti „Snore“ prarastas lėšas pirmumo tvarka. Ligonių kasoje yra specialus rezervo fondas“, - kalbėjo A. Matulas.

O kaip politikas vertina KJL vadovo negebėjimą žurnalistams net paaiškinti apie „Snore“ padėtus 6 mln. Lt, teigdamas, jog tai žinanti buhalterė? Juk štai Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas kalba tarytum šio advokatas. Ar to paties negalėjo žiniasklaidai pasakyti ir pats J. Sąlyga? „Aš nekalbu kaip jo advokatas, - atsakė portalo pašnekovas. – Tiesiog 40 gydymo įstaigų „Snore“ laikė apie 30 mln. Lt, tad nelabai korektiška išskirti vienos vadovą, kuris gal norėjo įstaigai uždirbti daugiau pinigų, bet nutiko kitaip dėl nenumatytų aplinkybių. Klaipėdoje su pinigais įkliuvo beveik visos įstaigos“.

Paprašytas įvertinti, kodėl, jo manymu, būtent Vakarų regiono gydymo įstaigos labiausiai nukentėjo dėl „Snoro“ veiklos, komiteto vadovas svarstė: „Išskirtinai nukentėįo ir Klaipėdos, ir Šiaulių kraštas. Galbūt todėl, kad čia aktyviausiai veikė „Snoro“ lobistai, sugebėję įtikinti ir įstaigas, ir pavienius asmenis“.

A. Matulas atsisakė atskleisti kitų uostamiesčio įstaigų, turinčių rūpesčių dėl savo indėlių „Snore“, pavadinimus, bet pabrėžė, kad „beveik visos“. Primename, kad prieš savaitę šnekinti uostamiesčio gydymo įstaigų vadovai tvirtino priešingai.

Garantuoja – obligacijų nepirko

Pats J. Sąlyga „Vakarų Lietuvos medicinai“ tvirtino, kad oficialaus Antikorupcijos paklausimo dėl minimų milijonų sulaukęs tik penktadienį. „Iki tol apie tai buvo kalbama tik žiniasklaidoje, - sakė gydytojas. – Todėl atsakymą dar rengiame kartu su savo teisininkais. Dar neaišku, ar tikrai ten buvo 6 mln. Lt. Tačiau kaip ligoninės vadovas garantuoju, kad nei obligacijų, nei akcijų už tuos pinigus nebuvo pirkta. Tai indėliuose laikomos sukauptos lėšos, ir tikrai ne PSDF, bet gautos už mokamas paslaugas. Pinigų laikėme ir kituose bankuose, ne tik „Snore“. Dabar laukiame, kol draudimas grąžins 345 tūkst. Lt“.

Pasidomėjus, kodėl tokia didelė suma buvo laikoma minimame banke, J. Sąlyga paaiškino: „Mes visuomet atsižvelgdavome į tai, kuris bankas siūlydavo didžiausias palūkanas, juk norisi uždirbti“. Kieno sprendimu lėšos buvo dedamos į vieną ar kitą banką? Ar steigėjas pritardavo ligoninės sprendimams? „Visada sprendė ligoninės vadovybė – aš, pavaduotojai, buhalteris“.

„Vakarų Lietuvos medicinai“ pasidomėjus KJL stebėtojų taryba, J. Sąlyga patikino, kad įstaiga reguliariai tarybai atsiskaitydavusi. Tačiau paprašytas nurodyti, kas vadovauja stebėtojų tarybai, to padaryti negalėjo, paaiškinęs, kad pirmininkai nuolat keisdavosi. „Tačiau viena iš narių – viceministrė Janina Kumpienė. Galite kreiptis į ją. Ji žinojo, kuriuose bankuose mes laikome lėšas“ .

Baigdamas pokalbį J. Sąlyga pažymėjo, kad „Snore“ nemenkas pinigų sumas laikė ir kitos Klaipėdos įstaigos, bet kažkodėl jo vienintelė šmėžuojanti žiniasklaidoje.

Viceministrė neatsakė

Su KJL stebėtojų tarybos nare J. Kumpiene portalui nepavyko susiekti. Tiesa, mūsų žiniomis, viceministrė turėjusi parengti atsakymus į „Vakarų Lietuvos medicinos“ ministerijai pateiktus klausimus dėl KJL milijonų „Snoro“ sąskaitose. Apie tai portalą informavo SAM ministro patarėjas Remigijus Bielinskas. Deja, per visą dieną atsakymų taip ir nesulaukėme.

Ligita Sinušienė

 ligita@vlmedicina.lt