Nuo nesąžiningų bankininkų nukentėjusių įstaigų vadovai nebenori operuoti senų žaizdų(7)

Praėjus metams po „Snoro“ bankroto labiausiai nuo nesąžiningų bankininkų nukentėjusios Klaipėdos ligoninės ir viena poliklinika nenori dalintis skaudžia patirtimi – skausmingai pasibaigusį investavimo pradžiamokslį nori kuo greičiau pamiršti. Tiesa, už 5 milijonus litų „Snoro“ indėlių sertifikatų įsigijusi Jūrininkų ligoninė tebėra prokuratūros akiratyje, Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovui už neteisėtai  investuotus 3 mln. litų dar rudenį skirtas įspėjimas. Ir tik Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, pripažinta, – nuostolį patyrė tik dėl nesąžiningos banko veiklos, o pats įstatymų nepažeidė.

Reklama

Jūrininkų ligoninė – dar prokuratūros akiratyje

Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vadovas Leonas Barišauskas „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad Klaipėdos jūrininkų (KJL) ligoninėje ikiteisminis tyrimas dar tebevyksta, bet tyrimui vadovaujantis Klaipėdos apygardos prokuroras Vitalijus Gulenkovas žiniasklaidai griežtai atsisako komentuoti tyrimo eigą. Vakar tik patvirtino, kad rezultatų dar nėra jokių, ir negalįs pasakyti, kad numatoma tyrimo baigtis. Paprašytas patikslinti, kokie įtarimai formuluojami įstaigos vadovui, V. Gulenkovas lakoniškai atsakė: „Kitų nėra - tie patys“. Paprašytas patikslinti, atsakė: „Dėl piktnaudžiavimo“ ir staigiai nutraukė pokalbį, pabrėžęs, kad daugiau komentarų nebūsią.

Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė spaudai Aušra Pocienė portalui sakė, kad dar rudenį yra skirtas įspėjimas Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiajam gydytojui Romaldui Sakalauskui už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą, įsigyjant „Snoro“ indėlių sertifikatų. Jūrininkų sveikatos priežiūros centrui byla nutraukta, nes nenustatyta jokių pažeidimų – įstaiga „Snoro“ klestėjimo metu sertifikatus įsigijo laikydamasi visų reikalingų įstatymų.

Užgijusių žaizdų neoperuos

Tačiau Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas R. Sakalauskas „Vakarų Lietuvos medicinai“ į akis melavo, esą net neprisimenąs, ar apskritai jo vadovaujama įstaiga buvo įsigijusi „Snoro“ banko indėlio sertifikatų: „Neatsimenu, seni laikai buvo“. Paprašytas kalbėti nuoširdžiai, tuo labiau kad yra žinoma apie įspėjimą iš Viešųjų pirkimų tarnybos dėl indėlių sertifikatų įsigijimo, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą, atsakė: „Tikrai neatsimenu ir noriu kuo greičiau užmiršti tą istoriją“.

Paprašytas pasidalinti įgyta skaudžia patirtimi, R. Sakalauskas kalbėjo: „Iš esmės mes šitoj valstybėj kiekvienas turime dirbti savo darbą: sąžiningai, tiksliai, atidžiai ir stengiantis sukurti kuo didesnę gerovę, pradedant nuo savo įstaigos ir baigiant miestu bei visa valstybe. O atrodo, ne  visi sąžiningai atlieka savo darbą. Šiuo atveju – Lietuvos bankas, kuris turėjo prižiūrėtojo funkcijas (kalbant apie „Snorą“). Tokiais atvejais ir pamatai, kad vieno ar kelių žmonių pastangos ne viską dar lemia“.

Atkreipus dėmesį, kad R. Sakalausko vadovaujama ligoninė įsigydama indėlių sertifikatus pati pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, neskelbdama viešojo konkurso, įstaigos vadovas atsakė: „Nieko aš neįsigijau, nieko aš nežinau“.

Paprašytas nurodyti, kiek RKL dėl „Snoro“ bankroto prarado pinigų, vyriausiasis gydytojas toliau išsisukinėjo: „Neatsimenu“. Po dar kelių žurnalistės paraginimų kalbėti nuoširdžiai, pakartojo: „Neatsimenu. Ir jokio įspėjimo negavau, tarp kitko - kažkaip neužsifiksavo“.

R. Sakalauskas „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad įstaiga dar nepateikusi ir finansinės ataskaitos ministerijai: „Dar neatėjo laikas“, - paaiškino. Straipsnio autorei pacitavus įsakymą, reikalaujantį atsiskaityti per mėnesį nuo ketvirčio pabaigos, atsakė: „Per mėnesį ar ne per mėnesį aš neatsiskaitau“. Baigdamas pokalbį vyriausiasis gydytojas pabrėžė užgijusių žaizdų nenorįs iš naujo operuoti.

Nusprendė žaisti katę ir pelę?

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Teisės ir personalo skyriaus vedėja Donata Budrevičienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ tvirtino irgi pirmą kartą girdinti apie RKL vadovui R. Sakalauskui skirtą įspėjimą. „Gal ministerijai ir žinoma apie šį įspėjimą, bet tuomet turėjo būti pranešta ir mūsų skyriui“, - stebėjosi valdininkė.

Paprašyta paaiškinti, kaip apskritai ministerija reaguojanti į jai pavaldžių įstaigų vadovų nusižengimus, tvirtino niekada tokio atvejo (įspėjimo) nebuvus.

„Panašu, kad kažkas nusprendė žaisti katę ir pelę“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ dar sykį paprašius patikslinti informaciją atsakė VPT atstovė spaudai A. Pocienė ir nurodė, kad VPT nutarimu R. Sakalauskui skirtas įspėjimas 2012 m. lapkričio 16 d.

Pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą RKL „Snoro“ indėlio sertifikatą buvo pirkusi už 3 mln. Lt.

Ataskaitai – dar keturi mėnesiai?

Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga, paprašytas prisiminti „Snoro“ bankrotą ir dėl jo prarastus 5 mln. Lt, bei pasidalinti įgyta skausminga patirtimi, atsakė: „Pagrindinis VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės tikslas – teikti kvalifikuotą, savalaikę, profesionalią sveikatos priežiūrą Vakarų Lietuvos gyventojams. Finansinėje veikloje įstaiga vadovaujasi efektyvaus finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo principu. Kaip ligoninei pavyksta įgyvendinti tikslus ir laikytis veiklos principų, kontroliuoja ir vertina atsakingos valstybės institucijos“.

Žinia, šiuo metu įstaigos veiklą dar tebevertina Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius.

Pasidomėjus, ar KJL kada nors ateityje dar mėgintų įsigyti indėlių sertifikatų ar kitokių vertybinių popierių, o gal jau ir įsigijusi, J. Sąlyga atsakė neigiamai.

„Snoro“ indėlio sertifikatas buvo pirmas ir paskutinis

Net ir nenubaustas už nuostolingas investicijas Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vadovas Viktoras Grigalauskas nepanoro atskleisti, kokią sumą jo vadovaujama įstaiga prarado per nesėkmingą investavimą. „Ar tai labai jau svarbu tas dalykas? Pats principas, kad praradome, - nenoriai kalbėjo. - Jau tiek pritampė mane - ir STT, ir Viešųjų pirkimų tarnyba - kad nebenoriu kalbėti apie tai, nors viskas teisėta buvo.  Kažkodėl niekas nekelia klausimo, kodėl bankrutavo bankas“.

„Vakarų Lietuvos medicina“ pasidomėjo, kodėl Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, įsigydamas indėlių sertifikatus, skelbė konkursą, nors toje pačioje Klaipėdoje buvo ligoninių, kurios ir be konkurso pasirinko didžiausias palūkanas siūlantį banką. “Čia yra paslauga, todėl ir kėliau klausimą. Surengėme apklausą, pirmiausia susipažinome su bankų rekomendacijomis, paskui vykdėme viešuosius pirkimus, - aiškino pašnekovas. - Pati gerai žinote, kad „Snoro“ bankas buvo pripažintas geriausiu Pabaltijyje - jau geresnio nebebuvo. Plius palūkanos geros jų buvo“.

Po investicijos į „Snoro“ indėlių sertifikatus V. Grigalauskas portalui sakė išmokęs nepasitikėti Lietuvos valdžia ir lietuviškais bankais. Poliklinikos vadovas pabrėžė, kad tai buvęs vienintelis jo vadovaujamos įstaigos indėlių sertifikavimo įsigijimo atvejis. Ir paskutinis.

Ministras: „Nėra privačių lėšų“

Naujasis SAM ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, vertindamas ministerijai pavaldžių įstaigų investavimo patirtį, atrodo, bus reiklesnis už savo pirmtaką: „Atsakau vienareikšmiškai: visos viešosios įstaigos negali būti traktuojamos kaip savarankiški vienetai, savarankiškos autonomiškos organizacijos, kurios turi privačių joms priklausančių lėšų. Visos šitos lėšos yra valstybės lėšos, nacionalinės sveikatos sistemos lėšos, viešosios lėšos. Jos turi būti viešai atskaitomos, jos turi būti matomos, ir turi būti visiškai aišku, kur kas laikoma, kur kas padėta ir kiek tokių lėšų paskui metų pabaigoje kokiems tikslams turi būti naudojama. Čia negali būti traktuojama, kad „mes užsidirbame kažkokių privačių lėšų“.

Ministras atkreipė dėmesį, kad net vieno paciento gydymo atveju į procesą gali būti įtrauktos visos nacionalinės sveikatos sistemos grandys, pradedant pirmine, baigiant tretine: „Ligonis siunčiamas iš mažesnių įstaigų į didesnes, iš didesnių - į dar didesnes. Į jo siuntimą, nukreipimą, diagnozės formavimą savo pridedamąją vertę prideda visos grandys – nuo pirminės iki aukščiausios. Tad ir tas vadinamasis viešųjų įstaigų sukauptų pinigų kiekis taip pat turėtų būti vertinamas kaip bendras visos sveikatos sistemos ir naudojamas visai grandinei - pirminiam, antriniam, tretiniam lygiui, o ne vien tik kaip nuosavos įstaigos lėšos, - savo požiūrį aiškino V. P. Andriukaitis. - Tai labai rimta diskusija, kaip reikia traktuoti, diskutuoti, kaip sureguliuoti klausimą, kad tos lėšos taip pat būtų įvertinamos ir kad jų panaudojimas būtų nukreiptas į visą sveikatos sistemą, į visas grandis, o ne vien tik vienos ar kitos įstaigos pinigines. Žodžiu, turėsime diskutuoti apie tai, juk čia ne komercinė veikla, čia nėra pelno siekiančios įmonės. Tai yra valstybės resursai“.

„Vakarų Lietuvos medicinai“ pasidomėjus, ar ministras pasirūpinsiąs „Snoro“ bankroto paskatinto išleisti įsakymo dėl sveikatos priežiūros įstaigų ataskaitų už kiekvieną ketvirtį, vykdymu, patikino – kontrolė tikrai bus. „Darysime apžvalgą vasario 6 d. Kadangi tik mėnuo dirbu, tad suprantama, kad kitą savaitę renkamės su visų respublikinių ligoninių vadovais aptarti valstybės investicijų programos ir taip pat - finansinės  padėties. Ir tie klausimai, kiek kas turi nuosavų išteklių, bus aptarinėjami. Taip pat – ir įstaigų lėšų panaudojimas“, - sakė SAM vadovas.

Pasidomėjus, gal ministras matąs ir kitokių būdų, kaip užkirsti kelią įstaigoms naudoti lėšas ne pagal paskirtį, pažadėjo ieškoti problemos sprendimo: „Tarsimės. Problema labai aktuali – tai akivaizdu. Tikrai turėsime tartis dėl bendro sprendimo. Kol kas aš turiu gauti specialistų atsakymus“.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt