Vienas svarbiausių mūsų organizmo organų yra kasa. Kasa (lot. Pancreas) kiekvieną dieną pagamina itin didelį kiekį virškinimo sulčių. Nuo 1,5 iki 3 litrų. Šios sultys keliauja į žarnyną, jose yra fermentų, skaidančių angliavandenių junginius į riebalus, baltymus ir nukleino rūgštis. Kasoje taip pat yra beta ląstelių, kurios gamina insuliną - hormoną, kurį kasa nukreipia į kraują ir taip reguliuoja cukraus lygį kraujyje. Insulinas mažina cukraus kiekį.
Kaip veikia insulinas? Daugiausia cukraus į organizmą patenka angliavandenių pavidalu (t.y. grūdai, bulvės, makaronai ir kt.). Angliavandeniai skaidomi iki gliukozės, kuri perduodama į kraują. Kuomet padidėja cukraus lygis - išskiriamas insulinas. Insulinas leidžia kūno ląstelėms paversti gliukozę naudojama energija. Jei ląstelės jau aprūpintos ir vėl valgome angliavandenius - organizmas gliukozę verčia gliukogenu. Šis saugomas raumenyse ir kepenyse, kad prireikus būtų galima panaudoti energijai gaminti. Jei ir ląstelės ir atsargų aruodai pilni - cukrus perdirbamas į riebalus. Taip pamažu kaupiamas viršsvoris.
Sutrikus insulino išskyrimui vystosi priešdiabetinė būklė, o nepakeitus mitybos - II tipo diabetas.
II tipo cukrinis diabetas - labiausiai paplitusi diabeto forma. Jis vystosi lėtai. Dažniausiai diagnozuojamas apie 40-uosius gyvenimo metus, nors liga sparčiai jaunėja. Sergant šia diabeto forma, insulinas yra gaminamas, tačiau sumažėja organizmo reakcija į insuliną. Vystosi atsparumas insulinui. Cukraus kiekis kraujyje išlieka per didelis.
Dažniausi diabeto simptomai yra padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, apatija, nuovargis, silpnas imunitetas, regos sutrikimai.
Gera žinia ta, kad galime šį procesą pakeisti.
Švedijos, Suomijos, Danijos, Italijos ir Australijos mokslininkai susivienijo bendram tikslui - ištirti ar sočiųjų riebalų vartojimas didina atsparumą insulinui. Buvo atliktas tyrimas, pavadintas KANWU. Tyrime dalyvavo 162 sveiki (nesergantys diabetu, su nepadidėjusiu gliukozės lygiu kraujyje), neturintys antsvorio, 30-65 metų amžiaus žmonės. Tiriamieji buvo padalinti į dvi grupes. Grupęs gavo vienodą kalorijų ir maistinių medžiagų kiekį. Skyrėsi tik gaunamų riebalų rūšis. Viena tiriamųjų grupė gavo sočiuosius, o kita – nesočiuosius riebalus.
Sotieji riebalai (juose vyrauja sočiosios riebalų rūgštys) – tai daugiausia gyvūniniai riebalai. Nesotieji (juose vyrauja nesočiosios (polinesočios ir/ar mononesočios) riebalų rūgštys) – tai daugiausia augaliniai riebalai.
Nesočiųjų riebalų pavyzdžiai:
• Riešutai
• Sėklos
• Augaliniai aliejai
• Avokadai
• Riebi žuvis
Sočiųjų riebalų pavyzdžiai:
• Kiauliena ir kita riebi mėsa
• Riebūs mėsos gaminiai
• Sviestas
• Riebieji pieno produktai (sūris, kremas, grietinė, grietinėlė ir kt.)
Po tris mėnesius trukusio tyrimo nustatyta, kad grupės tiriamųjų, kurių racione vyravo sotieji riebalai, net 10 proc. sumažėjo jautrumas insulinui (padidėjo atsparumas). Valgiusiųjų nesočiuosius riebalus jautrumas insulinui padidėjo 2 procentais arba neturėjo įtakos insulino pokyčiams.
Mokslininkai Vessby B., Uusitupa M., Hermamsen K. ir kt. (2001) nurodo, kad sumažinę sočiųjų riebalų vartojimą ir padidinę augalinių, galime sumažinti atsparumą insulinui ar net padidinti jautrumą.
Sotieji riebalai neturėtų sudaryti daugiau nei 5-10 proc. visos dienos riebalų normos. Žinoma, taip pat būtina riboti paprastųjų angliavandenių (balti miltai ir jų gaminiai, cukrus, valyti ryžiai ir kt.) ir aukšto glikeminio indekso produktų vartojimą.
Šaltiniai:
1. Riccardi G. 2004. Dietary fat, insulin sensitivity and the metabolic syndrome. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/m/pubmed/15297079/
2. Vessby B., Uusitupa M., Hermamsen K. ir kt. 2001. Substituting dietary saturated for monounsaturated fat impairs insulin sensitivity in healthy men and women: The KANWU Study. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/m/pubmed/11317662/
3. Riebalų charakteristika: apibūdinimas ir sudėtis. https://www.megaukismaistu.lt/2016/2-uncategorised/18-viskas-apie-riebalus
4. N. Lücke. 2011. Cukrinis diabetas.
5. M. Mosley. 2017. 8 savaičių glikemiją mažinanti dieta.