Specialistai: gyventojai linkę ignoruoti hipertenzinės ligos pavojus

Kone kas antras lietuvis, sužinojęs, kad jo kraujo spaudimas yra per aukštas, į tai numoja ranka ir nesiima jokių priemonių, pastebi vaistininkai ir gydytojai. Jų teigimu, tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių šalyje sparčiai didėja sergamumas arterine hipertenzija, kuri gresia insultu, miokardo infarktu ar širdies nepakankamumu. Gegužės 17 d., pasaulinę hipertenzijos dieną, specialistai atkreipia dėmesį, kad veiksmingiausias būdas išvengti šios ligos bei mirtinų jos komplikacijų yra anksti nustatyti padidėjusį kraujospūdį ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį sergamumas arterine hipertenzija šalyje padidėjo daugiau nei dviem trečdaliais - nuo 130 atvejų 1000 gyventojų 2002-aiais iki 225 atvejų 2012-aiais. Paraleliai šoktelėjo ir pagrindinių hipertenzijos komplikacijų - išeminės širdies ligos bei miokardo infarkto atvejų - skaičius. Įvairiais duomenimis, Lietuvoje arterine hipertenzija serga 60 proc. vyrų ir apie 50 proc. visų moterų. Tačiau tik pusė sergančiųjų žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs.

„Pernelyg aukštas kraujo spaudimas yra ypač grėsminga ir, deja, vis labiau ryškėjanti tendencija, užklumpanti net ir jaunus, vos trisdešimtmetį perkopusius žmones. Nors arterinė hipertenzija yra viena iš pavojingiausių ir sunkiausias komplikacijas nešančių ligų, daugelis gyventojų ją gydo netinkamai arba išvis negydo. Kaip rodo mūsų praktika, ypač tai galioja vyrams, kurie ypač linkę ignoruoti per aukšto kraujospūdžio duomenis“, - sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.

Pasak Gargždų „MediCA klinikos“ šeimos gydytojos Gretos Latakės, padidėjęs arterinis kraujospūdis žaloja kraujagyslių sienelės, dėl to storėja širdies raumuo, širdžiai tenka sunkiau dirbti, taip pat pažeidžiami inkstai, smegenys, akys, padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo į smegenis pavojus.

„Norint išvengti grėsmingų komplikacijų, padidėjusį kraujospūdį būtina gydyti. Tačiau, visų pirma, reikia kraujospūdį matuotis net ir tuomet, kai žmogus jaučiasi visiškai gerai. Jei kartą ar kitą spaudimas nustatomas per aukštas, tame nieko blogo nėra, bet tuomet rodiklius būtina sekti nuolat, ne tik kartą ar du per metus apsilankius pas gydytoją. Nustačius, kad spaudimas per aukštas nuolat, vertėtų nedelsti ir imtis gydymo, kol nevėlu. Laiku ėmusis priemonių, ligos grėsmės nelieka arba ji gerokai sumenksta. Pavyzdžiui, nustatyta, jog, arterinį kraujospūdį sumažinus tik 2 mmHg, mirštamumas nuo išeminės širdies ligos sumažėja 7 proc. ir net 10 proc. sumažėja mirčių nuo smegenų infarkto rizika“, - aiškino gydytoja.

Specialistų teigimu, svarbu ne tik imtis savalaikio ir tikslingo hipertenzijos gydymo, bet ir profilaktinių priemonių. „Nejudrus gyvenimo būdas, antsvoris, pernelyg riebi ir sūri mityba, rūkymas yra tie faktoriai, dėl kurių auga kenčiančių nuo aukšto kraujospūdžio gyventojų skaičius ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau dabar, kai yra puikių galimybių sekti ir koreguoti savo sveikatos rodiklius, sąlygos kovai su padidėjusiu kraujospūdžiu yra kaip niekad geros“, - sakė G. Krikščiūnienė.

Ji pažymėjo, kad pasimatuoti kraujospūdį, pasisverti bei sužinoti, ar turite antsvorio, kas yra labai susiję su aukštu kraujospūdžiu, galima visose vaistinėse „Camelia“. Vaistininkai taip pat profesionaliai pakonsultuos dėl hipertenzijos prevencijos.

Vaistininkės nuomone, vilčių, jog arterinės hipertenzijos atvejų ilgainiui pradės mažėti, teikia tai, kad lietuvių sąmoningumas savo sveikatos atžvilgiu po truputį auga. „Džiugina, kad gyventojai, ypač jaunesnio amžiaus, savo sveikata ima rūpintis vis labiau, pavyzdžiui, daugiau jų užsuka į vaistines tam, kad pasimatuotų kraujo spaudimą, pasitikrintų cholesterolio ir gliukozės kiekį, pasisvertų ir tuo pačiu pasitartų dėl pastebėtų pokyčių. Visgi kol kas dauguma lietuvių labiau linkę susirūpinti sveikata, kai liga jau rimtai užklumpa, nei imtis prevencinių priemonių“, - teigė G. Krikščiūnienė.

Džeraldas Kauneckas