„Norint jaustis gerai, energingai ir turėti ne tik protingą galvą, bet ir gražų sveiką kūną, reikia ieškoti galimybių bei būdų išsijudinti. Vienas tokių būdų – laipiojimas uolomis“, - sako šios sporto šakos entuziastė klaipėdietė Anastasija Teriochina. Susipažinkime.
Kas tai yra? Kokią naudą laipiojimas suteikia sielai ir kūnui?
Vieni apibūdina tai kaip judesio meditaciją. Paprasčiau, tai yra žmogaus judėjimas ant uolos (ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai), palaikomas tik lipančio žmogaus kūno jėgos. Laipiojimas lavina visus kūno raumenis, išvysto vizualią atmintį, treniruoja aerobinę bei anaerobinę kūno ištvermę, skatina siekti tikslų ne tik sporte, bet ir gyvenime.
Laipiojimas uolomis – tai nemonotoniškas užsiėmimas. Tai daug daugiau nei įprasti fiziniai pratimai. Tai yra puikus užsiėmimas, kuris leidžia pailsėti galvai po sunkios darbo dienos ir nuostabi galimybė pabūti su savimi ir savo mintimis.
Reikia iš karto atskirti laipiojimą uolomis nuo alpinizmo. Laipiojimas uolomis kažkada buvo alpinistų treniruočių būdas tam, kad galėtų įveikti uolėtas atkarpas kopiant į kalną. Ilgainiui laipiojimas išsivystė į atskirą sportinio pobūdžio veiklą, entuziastai pradėjo varžytis ant natūralių uolų.
Laipiojimas treniruoja tiek širdies ir kraujagyslių sistemą, tiek ir jėgą, raumenis ir sausgysles, vysto lankstumą, koordinaciją ir pusiausvyrą. Palaiko nugaros raumenų tonusą, koreguoja laikyseną ir plokščiapadystę.
Treniruočių metu pastebimai stiprėja šlaunys, kojų, pilvo ir nugaros raumenys. Akivaizdžiai koreguojasi juosmuo. Sustiprėja pėdų ir kojų pirštų sąnariai. Taip pat stiprėja rankų pirštai, pagerėja koordinacija.
Fizinis aktyvumas mažina daugelio mirtinų ligų riziką, dailiną kūną, gerina atmintį ir koncentraciją, kelią nuotaiką ir gerina gyvenimo kokybę. Ypač laipiojimas uolomis, kurio visą procesą sudaro draugiška atmosfera, visų kūno raumenų ir proto lavinimas, kiekvieno judesio koncentruotas apmąstymas ir galiausiai tikslo pasiekimas, suteikiantis malonumą ir pasitenkinimą.
Ar laipiojant galima numesti svorio?
Taip. Riebalų perteklius palieka kūną dėl dviejų priežasčių. Pirma, net jei jūs lipate ramiai, neskubėdami, visas kūnas įsitempia, įsijungia didelių ir mažų raumenų grupės, įskaitant giliuosius raumenis, kurių išjudinti kad ir aerobikos metu neįmanoma. Antra, organizmas dirba tai statiniu režimu, kai sulaikomos pozos, tai dinaminiu režimu, kai kūnas nuolat juda. Tuomet sudeginamų kalorijų kiekis sparčiai didėja. Per vieną, nelabai intensyvią treniruotę jūs prarasite bent 300 kalorijų per valandą, o jei jausite nuovargį - iki 700 kalorijų per valandą!
Judant statiniu ir dinaminiu režimais organizmas privalo ieškoti energijos pačiam organizme, t. y. deginti ne tik riebalus, kurie yra po oda, bet ir vidinius, kurie dažniausiai išnyksta sunkiausiai.
Ar tai prieinamas užsiėmimas? Juk Lietuvoje nėra uolų...
Lietuvoje galima laipioti uždarose patalpose. Šiandien laipiojimo salės – tai ne tik treniruočių, bet ir įdomaus laisvalaikio praleidimo, bendravimo ir poilsio vieta.
Kokio amžiaus žmonės gali praktikuoti laipiojimą? Kaip tam pasiruošti?
Pradėti laipioti gali ir vaikai nuo 6-ų metų. Šio amžiaus vaikai jau gerai išmoksta naują informaciją ir gali save kontroliuoti. Tačiau rimtas treniruotes rekomenduojama pradėti ne anksčiau kaip nuo 10-ies metų amžiaus. Viršutinio amžiaus cenzo nėra. Šešiasdešimtmečiai puikiai laipioja, tik gal ne taip intensyviai kaip jaunimas.
Pirmiems žingsniams laipiojant nereikia jokios specialios įrangos. Sportinė apranga bei švarūs sportiniai bateliai yra viskas, ko reikia. Pradedantieji neturi turėti specialaus fizinio pasirengimo.
Pradėti laipioti niekada nėra vėlu ir fizinis pasiruošimas nebūtinas. Tai tikrai nėra pavojinga, bet, kaip ir kitur, reikia viską daryti su protu. Naujokui turi būti skiriami atitinkami krūviai. Apskritai laipioti nereikia pradėti nuo didelių krūvių. Organizmui reikia laiko priprasti, pajusti, kokie raumenys įsijungia, išmokti taisyklingai judėti, susipažinti su technikos elementais, o toliau jau galima pradėti laipioti rimčiau. Laipiojime yra viena auksinė taisyklė - neišeiti pavargusiam iš salės.
Ar tai nepavojingas sportas – juk galima nukristi? Ir kaip dėl aukščio baimės?
Laipiojant saugumas visada yra pirmoje vietoje! Nors ir apibūdinamas kaip ekstremali sporto šaka, laipiojimas yra gerokai saugesnis už didžiąjądalį mums gerai žinomų sporto šakų.
Atsižvelgiant į laipiojimo discipliną, kurios yra trys: boulderingas (bouldering), sudėtingumas (leadclimbing) bei greitis (speedclimbing) - priklauso ir saugumas, ir saugojimo būdai.
Boulderingo disciplinoje įveikiamos trumpos (apytiksliai 4 metrų aukščio) trasos. Šioje disciplinoje vienintelė būtina saugumo priemonė yra minkštas čiužinys.
Sudėtingumo disciplinoje reikia įveikti ilgą (iki 15 metrų) trasą, kurią sudaro apie 30-40 judesių. Judesiai nėra tokio intensyvumo kaip boulderinge, tačiau reikalauja daug didesnės ištvermės. Lipant sudėtingumo trasas būtinos saugumo priemonės yra apraišai, virvė ir, be abejo, patyręs partneris, saugantis lipant.
Greičio disciplinoje yra dvi identiškos, 10-15 m aukščio, trasos viena šalia kitos. Du sportininkai davus startą pradeda „bėgti“aukštyn siena. Būtinos saugumo priemonės yra apraišai, virvė, bet sauga būna jau automatinė.
Pas mus Lietuvoje kol kas galima surasti tik boulderingą. Pirmą kartą atėjus atrodo aukštai, tačiau nereikia bijoti pabandyti. Kai pabandai, supranti, kad tai tikrai neaukštai ir nėra ko bijoti. Žmonėms, turintiems aukščio baimę, tai gali tapti puiki galimybę įveikti ją.
Aš esu kritusi boulderingo salėje ne kartą. Tai vyksta nuolat, jei lipi sunkią trasą. Kritimas ant čiužinio - įprastas dalykas, ir tai tikrai nėra pavojinga.
Taip pat kiekvienoje laipiojimo salėje yra tam tikros saugumo instrukcijos, kurios žinomos kiekvienam lankytojui.
Visame pasaulyje ir Lietuvoje nuolat organizuojamos laipiojimo varžybos.Kaip jos vyksta?
Lietuvoje yra varžomasi boulderingo disciplinoje. Šeši Lietuvos boulderingo taurės etapai, vykstantys trijuose didžiausiuose šalies miestuose, yra organizuojami pagal tarptautinį reglamentą. Atskirų miestų klubai rengia savo laipiojimo festivalius. Jie yra atviri ir juose gali dalyvauti kiekvienas panorėjęs ir sumokėjęs startinį mokestį.
Festivaliai pritraukia aukšto meistriškumo dalyvius iš aplinkinių šalių. Tai padidina konkurenciją, praplečia suvokimą, kas yra įmanoma, bei suteikia stimulą treniruotis ir tobulinti techniką. Festivalių reglamentas nėra oficialus ir skiriasi nuo nustatyto tarptautinės federacijos.
Kaip ir kvalifikacijoje, taip ir finaluose svarbiausi kriterijai, pagal kurios sportininkai vertinami, yra įveiktų trasų ir bandymų skaičius. Tikslas – įveikti kuo daugiau trasų su mažiausiu bandymų skaičiumi.
Ar pati dalyvaujate varžybose? Kaip sekasi?
Šiuo metu aš gana intensyviai dalyvauju varžybose. Kovo mėnesį buvauKaune „Gravity games“ festivalyje ir Rygoje „Riga open“ varžybose, o paskutinį savaitgalį dalyvavau Lietuvos boulderingo taurėse Vilniuje, kur patekau į finalą. Po nėštumo pertraukos dar nesu pasiekusi tos formos, kurios norėčiau, tačiau dirbu. Tikslai yra, liko tik siekti jų.
Kitos varžybos, kuriose planuoju dalyvauti, tai laipiojimo uolomis boulderingo festivalis Klaipėdoje.
Sėkmės treniruotėse ir varžybose.