Sprendimas neleisti į darželius neskiepytų vaikų: ko galime sulaukti? (1)

Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija išplatino pranešimą, jog nuo šių metų rudens planuojama neskiepytų vaikų nepriimti į vaikų darželius. Lojalūs ministerijai medikai kartoja, kad tik nuoseklus skiepijimasis apsaugo nuo ligų epidemijų. Opozicinio požiūrio gydytojai sako, jog skiepų kalendorius turėtų būti dažniau peržiūrimas ir labiau diskutuojama apie kai kurių vakcinų pašalinius efektus. O mamos sumišusios – vienos džiaugiasi, nes toks sprendimas apsaugos jas nuo radikalių mamų, kurios neskiepija vaikų; kitos gi sako, jog belieka kurti alternatyvias vaikų ugdymo įstaigas.

Reklama

Mamų nuomonė

Ingrida Lauciuvienė yra prieš 13 metų įkurto privataus vaikų darželio „Augueco dūzginėlis“ vadovė. Ekologiškos krypties besilaikančios ugdymo įstaigos direktorė sako, jog jai ne kartą teko su mamomis kalbėtis apie vaikų skiepus.

„Mano mažiausiam - 2,5 metų ir jis dar neskiepytas. Aš renku informaciją, stebiu žinias apie skiepus. Pastaruoju metu skiepų vis daugėja ir tai mane gąsdina. Vyresnio sūnaus nereikėjo skiepyti dar būnant ligoninėje, pirmosiomis jo gyvenimo dienomis. Su mamomis dažnai kalbuosi apie vieno ar kito skiepo būtinumą. Daugelis išreiškia nuomonę, kad yra skiepai, kurių būtinumas labai diskutuotinas, pavyzdžiui, nuo vėjaraupių. Tai ką, dabar jau net nuo kosulio skiepysime? Manau, su visuomene turėtų vykti aktyvesnis dialogas. Kodėl toks sprendimas iš viso yra priimamas? Pateikite įrodymus, statistiką, kad kažkur vyksta vaikiškų ligų protrūkiai. Negalima taip „nuleisti“ įsakymą. Mes norime diskusijų“, - sako I. Lauciuvienė.

Kodėl mamos neskiepija

Mamos bijo spaudoje vis pasirodančių žinučių apie pašalinius vakcinų efektus. Tie pašaliniai efektai – tai ne vietinis paraudimas ar viso kūno laikinas niežulys. Kalbama apie negrįžtamus pokyčius, pavyzdžiui, apie imuninės sistemos pokyčius, kurie sukelia tokias autoimunines ligas kaip autizmą, alergijas ir pan.

Londone šiuo metu gyvenanti mama Birutė socialiniuose tinkluose labai piktinosi tokiu sveikatos apsaugos ministro sprendimu. Ji net rašė, kad tai labai rimtas argumentas negrįžti į Lietuvą.

Sąmoningų mamų bendruomenės įkūrėja Giedrė Veličkienė sako, jog ji yra skiepų šalininkė, tačiau savo sūnaus neskiepijo nuo hepatito (skiepas suduodamas per pirmas 24 gyvenimo val.). „Manau, reikia remtis žiniomis ir sveiku protu. Mes nekeliaujame į svečias šalis, kur mes tuo hepatitu užsikrėsime? Tačiau aš paskiepijau vaiką nuo erkinio encefalito, nes gyvename gamtos apsuptyje, daug laiko praleidžiame miške, vaikas lanko darželį, kur daug užsiėmimų vyksta gamtoje. Man kyla klausimas, kiek procentų vaikų yra neskiepytų ir ar jie yra tokia didelė grėsmė? Manau, žmonės turi turėti teisę į pasirinkimą. Neskiepyti vaiko yra jų sprendimas ir jų teisė“, - įsitikinusi G. Veličkienė.

Tiesa slypi kažkur... pusiaukelėje

Vieną kartą iškeltas klausimas apie skiepų pavojingumą niekuomet nebus užmirštas ir niekuomet visuomenė neturės bendros nuomonės. Kodėl? Nes oficiali nuomonė neretai būna įtartinai nelanksti.

Pavyzdžiui,  2004 m. buvo paskelbtas mokslinis darbas apie skiepų, astmos ir egzemos ryšį. Buvo tikrintos vaikų, gyvenusių Vakarų Midlande, dešimties metų trukmės ligos istorijos. Išsiaiškinta, kad vaikai, kurie buvo paskiepyti triguba KDS (kokliušas, difterija, stabligė) vakcina, 14 kartų dažniau sirgo astma ir 9 kartus dažniau egzema nei neskiepyti vaikai. MMR (kiaulytė, raudonukė, tymai) vakcina skiepytiems vaikams astma pasireiškė tris kartus dažniau, o egzema keturis kartus dažniau nei neskiepytiems. Tačiau tai nesutrukdė tyrimą atlikusiems mokslininkams daryti išvadas, kad rekomenduojama vakcinacija nėra astmos ar egzemos rizikos veiksnys.

Du dešimtmečius Londone šeimos gydytoju dirbęs Richard Halvorsen įsitikinęs, jog trigubos vakcinos nėra saugios, todėl geriau rinktis skiepą nuo konkrečios infekcijos. Taip pat jis kalba apie individualų imunizacijos planą, kai renkamasi vakcinas be aliuminio ar daromi ilgesni tarpai tarp sušvirkštimų, taip mažinant gaunamo aliuminio krūvį. Jis kelia viešumon klausimą apie vakcinų sudėtyse esančias papildomas medžiagas – aliuminį, gyvsidabrį – ir kaltina tiek farmacininkus, tiek užsispyrusias valdžios institucijas (taip pat ir PSO), kurios nenori matyti akivaizdžių įrodymų apie kai kurių skiepų žalą.

Kas kelia bangas

Richard Halvorsen – vienas iš tų „neramių“ medikų, kurie argumentuotai, pasitelkdami tyrimus ir turimas mediko žinias tvirtina, jog vakcinacija nėra saugi. Pernai leidykla „Obuolys“ išleido šio mediko knygą „Visa tiesa apie vakcinas“.

Knygoje jis aprašo nutikimą iš Bisau Gvinėjos (Pietų Afrikos šalis). Ten iki 2000 metų vienas iš 5 vaikų mirdavo nesulaukęs penkerių metų, o vidutinė gyvenimo trukmė nesiekė 47 metų. Kai tos valstybės vaikai buvo pradėti skiepyti, atliktas tyrimas, kurio rezultatai skelbė, kad pagal įprastą tvarką paskiepyti vaikai per kitus 6 mėnesius mirdavo ne rečiau, o dažniau. Į situaciją įsigilinęs R. Halvorsen daro išvadą, kad ir kitose Afrikos valstybėse padaryti tyrimai patvirtino, jog vaikų, paskiepytų triguba KDS vakcina, mirštamumo rodikliai išaugo, gyvybes gelbėjo tik tymų vakcina.

Skiepų evoliucija

Deja, bet šiuolaikiniai moksliniai tyrimai negali garantuoti, kad jie bus nešališki ir jų atsakymai bus nedviprasmiški. Vakcinos juk - puikus verslas farmacijos kompanijoms. Kai Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavo A. Čaplikas, buvo neva iš kažkaip sutaupytų pinigų du milijonai litų skirta vakcinai nuo tais metais naujo ir agresyvoko gripo viruso (A1H1). Vėliau išaiškėjo, kad lietuviai beveik nesiskiepijo, vakcinas teko naikinti. Kažkokia farmacinė įmonė tik iš mažutės Lietuvėlės užsidirbo du milijonus, o panika dėl to gripo buvo sukelta visame pasaulyje.

Kita vertus, negalima užmiršti, kad vakcinos apsaugojo žmoniją nuo įvairių epidemijų. Nieko nestebina, kad mobilieji telefonai kas mėnesį darosi vis protingesni, tačiau kitose srityse natūralios evoliucijos bijoma.

Kokios evoliucijos reikia vaikų vakcinacijai? Pasak Richardo Halvorseno, reikia suvokimo, kad negalima skiepyti visų, kruopščiai neįvertinant jų sveikatos būklės. Negalima skiepyti su senomis ar trigubomis vakcinomis. Ir nereikia bijoti nešališkų tyrimų apie vakcinų pašalinius poveikius.

Vaikų vakcinacija Lietuvoje

Lietuviškas vaikų skiepų kalendorius numato skiepus nuo devynių ligų. Iki 24 gyvenimo valandos skiepijama nuo hepatito B, antrą parą vaikas gauna vakciną nuo tuberkuliozės (ši vakcina net medikų konferencijose pripažįstama pasenusia ir turinčia didelį pašalinį efektą), sulaukus mėnesio vakcina nuo hepatito B kartojama.

Per antrą mėnesį vaikas skiepijamas nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos. 4 ir 6 mėnesį ankstesnės vakcinos kartojamos.

Sulaukusiems 2,5 metų suleidžiama daugiausiai diskusijų kelianti vakcina nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės (trumpai MMR).

6-ais ir 12-ais metais kartojamos ankstesnės vakcinos, o sulaukus 16 metų skiepijama vadinamąja suaugusiųjų vakcina nuo difterijos ir stabligės.

Lietuvos medikų pozicija

Siūlymą nepriimti į darželius neskiepytų vaikų apibrėžia sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas.

Vaikų ligų vyriausiasis respublikos specialistas Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis mano, kad toks sprendimas užtikrintų saugią epidemiologinę aplinką.

„Lietuvoje naudojamos tiktai Europos Sąjungoje registruotos ir saugios vakcinos, tos pačios, kaip ir kitose ES šalyse. Nuolat analizuojami ir lyginami su kitų šalių duomenimis vakcinų nepageidaujami poveikiai. Dažniausiai šie poveikiai yra nesunkūs, trumpalaikiai ir praeinantys be gydymo, todėl kai kurių tėvų keliamos abejonės dėl Lietuvoje skiepijamų vakcinų saugumo ir efektyvumo yra nepagrįstos“, – teigia profesorius.

Žmogaus teisių pažeidimas

Demokratines tradicijas turinčiose valstybėse atvirai kalbama su abejojančiais, pasitelkiami argumentai, klausoma kitos nuomonės ir ieškomi kompromisiniai sprendimai. Visai tikėtina, jog sprendimas neleisti į darželius neskiepytų vaikų sukels tam tikrą pokytį visuomenėje – ims kurtis nelegalūs vaikų darželiai, vaikai bus mokomi namuose (apie tai jau diskutuojama socialiniuose tinkluose), formuosis nedidelės nepaklūstančiųjų bendruomenės. O juk tik užtektų paduoti į teismą valstybę už pažeidžiamas teises ir laimėjus bylą nutraukti tą sovietinę priverstinio gydymo praktiką ir gal šiek tiek supurtyti to paties mentaliteto politikus.

Kita vertus, tokie sprendimai visada turi grandinines reakcijas: visuomenėje turi prasidėti diskusijos dėl vaikų skiepų saugumo, dėl jų poreikio. O tai savo ruožtu supurtys farmacinę pramonę, kuri mūru stos už savo skiepus. Prasidės tikroji kova su farmacine korupcija. Ar to nori sveikatos apsaugos ministras?