Stanislovas Buškevičius: „Reikia rūpintis ir viršutine, ir apatine kūno dalimi“
Stanislovas Buškevičius – politikas, visuomenės veikėjas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kauno miesto mero pavaduotojas. Sveiką gyvenseną propaguojantis žinomas Kauno politikas maloniai sutiko pasidalinti savo mintimis apie sveiką gyvenimo būdą ir prisidėti prie projekto „Aš – už sveiką Lietuvą“.
Blaivybės privalumai
Tik pradėjus pokalbį sveikatingumo tema, pašnekovas akcentuoja, kad „alkoholio vartojimo su saiku“ propagavimas yra didelė problema. Pats niekada nevartojęs alkoholio, ponas Stanislovas įsitikinęs, kad visuomenė turėtų plačiai atmerkti akis tiek į alkoholio, tiek į nikotino pramonę ir suvokti, jog tai yra priklausomybė. „Atrodo, kad visi turėtų žinoti kaip 2x2=4, kad alkoholis ir nikotinas yra didžiausias nuodas. Kodėl turėtume savo noru pagreitinti organizmo susidėvėjimo procesą? Aš manau, kad tas žmogus, kuris nuodija save rūkydamas ar vartodamas alkoholį yra paprasčiausias kvailys. „Saikingas“ alkoholio vartojimas yra ypatingai pavojingas, visuomenė yra klaidinama, jog tai nėra alkoholizmas. Deja, alkoholis yra stipresnis už žmogų“.
Žinomas politikas juokauja, kad vestuvėse negeriantis pabrolys būdavo užverčiamas priekaištais. O Gruzijoje atsisakymas išgerti į vietinių sveikatą buvo suprastas kaip didžiausios nepagarbos ženklas ir įžūlumas. „Daugiau nei valandą trukusi diskusija gruzinams neįrodė, kodėl aš negaliu išgerti nei taurės vyno. Jie karščiavosi ir bandė įtikinti, bet aš laikiausi savo“, - šypsosi pašnekovas.
Ponas Stanislovas pabrėžia, kad alkoholis yra didžiulių nelaimių priežastis. „Pažiūrėkite, kaip įvyksta avarijos, nelaimingi atsitikimai, ligos, žmogžudystės: didžiausias procentas tokių nelaimių atsitinka per neblaivius asmenis. Turėtume prisiminti senovinį, bet labai teisingą posakį „arielka ateina, protas išeina“. Tai yra velnio lašai. Vyskupas M.Valančius yra didžiausias ir labiausiai gerbtinas pavyzdys. Jo įkurtas blaivybės sąjūdis XIXa. Lietuvoje, Žemaitijoje, buvo priežastis, dėl ko žemaičiai visoje Europoje buvo vieninteliai blaivininkai. Turime tokias puikias tradicijas, tokius šviesuolius, kurie agitavo tautą likti blaivia. Kodėl visa tai pamirštama šiais laikais? Aš tikrai pasisakyčiau už „sausą įstatymą“, - tvirtina politikas.
Fizinis aktyvumas – ant skersinio
Kauno miesto mero pavaduotojas tvirtina, jog lavinti fizinį aktyvumą daug įrangos nereikia. „Aš pats nemažai bėgioju. Kadangi esu pelėda, tai aktyviausiai jaučiuosi vakarop, todėl kas antrą dieną po darbo galima mane sutikti stadione prie namų“, – šypteli ponas Buškevičius, – „bėgioju, vartausi ant skersinio, ant lygiagrečio, padarau tempimo pratimų. Norisi ir jaustis, ir atrodyti jaunatviškai. Todėl nenuolaidžiauju sau bet kokiu oru ar sezonu. Žinoma, kad kartais tingisi – juk ir mūsų klimatas toks – būna tamsu, šlapdriba, sniegas... Bet nugali save, auniesi bėgimo batelius, nuobodžiai suki ratus stadione, įtikini save, kad to reikia. Juk judėjimas yra gyvenimas. Sportas gerina medžiagų apykaitą, organizmas išskiria endorfinus, gamina hormoną serotoniną – jis pagerina nuotaiką, suteikia palaimos jausmą. Keistas jausmas ateina pabėgiojus - juk išsikrauni fiziškai, tačiau turi daug energijos ir esi ramus“.
Visi turi galvą ant pečių
Žinomas politikas pabrėžia, jog kiekvienas yra atsakingas už savo gyvenimą, savo sprendimus. „Iš kitų žmonių aš taurelės neatimsiu. Aš turiu teisę tik teikti informaciją, o kitų reikalas yra įsiklausyti arba ne. Lygiai tas pats liečia ir mitybą, ir fizinį aktyvumą“.
Užsiminus apie medicinos atstovų patarimus išgerti 50 gramų prieš miegą, politikas piktinasi: „Manau, kad tokie patarimai yra nusikaltimas, tačiau tai kiekvieno profesijos atstovo sąžinės reikalas. Kelių policininkai viršija greitį, valstybės tarnautojai, kovojantys prieš korupciją, ima kyšius – deja, tokia nūdiena. Reikia įdėti pastangų, kad taip nebūtų, o geriausias būdas – pradėti nuo savęs“.
Ponas Stanislovas juokingiausius vadina tuos „pseudoargumentus“, kai žmonės teisina savo blogus įpročius kitų pavyzdžiais. „Štai, sako pažįstamas, mano senelis ir gėrė, ir rūkė visą gyvenimą, o pragyveno iki 85 metų. Labai džiugu, kai žmonės turi gerus genus, bet jeigu tas senelis būtų nenuodijęs savęs, greičiausiai jis būtų pragyvenęs ir iki 100 metų... Kaip dabar gali suskaičiuoti, „kas būtų, jeigu būtų“...Bet neabejoju, kad žalingi įpročiai nubraukia nuo gyvenimo daugiau nei 10 metų“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kalorijų neskaičiuoja
Prakalbus apie mitybą, žinomas kaunietis akcentuoja dažną lietuvių persivalgymą. „Visame kame reikalingas saiko jausmas. Žmogus negali nevalgyti ir būti fiziškai aktyvus, bet sveikatos balansui pasiekti reikalingas saikingas valgymas. Pats kalorijų neskaičiuoju, nes net nežinau, kaip jos skaičiuojamos“, – juokiasi politikas. Tačiau pripažįsta, kad jaučia suvartojamo maisto ir išdeginamos energijos kiekį, todėl nuolat stengiasi palaikyti balansą.
Žinomo kauniečio manymu, Lietuvoje užtenka informacijos apie sveiką gyvenseną, tačiau žmonėms pritrūksta valios užsiimti įvairiarūše veikla. „Jeigu žmogus mano, jog bėgioti sveika, jis pamiršta viršutinę savo kūno dalį. Jeigu žmogus laikosi dietos, jis pamiršta sportuoti. Dažnai vyrai ir sportuoja, ir sveikai maitinasi, bet knygų neskaito. Juk pilkąsias ląsteles reikia treniruoti lygiai taip pat kaip ir raumenis – mokytis kalbų, spręsti kryžiažodžius. Sveikame kūne – sveika siela“, – įsitikinęs Stanislovas Buškevičius.
Straipsnis parengtas vykdant 2013-ųjų – Sveikatingumo metų sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš - už sveiką Lietuvą“.
Evelina Valiulytė,
www.sveikuoliai.lt
Susiję straipsniai
