Statistika: nors pernai alkoholis brango, jo suvartota rekordiškai daug
Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais duomenimis, 2012 metais vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 13 litrų, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 15,2 litro legalaus absoliutaus (100 proc.) alkoholio – tai po 0,3 litro daugiau nei užpernai.
Kaip praneša Statistikos departamentas, 2012 m. parduota 3,6 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų – tai 35,7 tūkst. dekalitrų (1 proc.) daugiau nei 2011 m. Vyno bei fermentuotų gėrimų parduota 7 mln. dekalitrų – tai 345 tūkst. dekalitrų (5,2 proc.) daugiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 28,8 mln. dekalitrų, arba 1,1 mln. dekalitrų (3,8 proc.) mažiau nei 2011 m.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2012 m., palyginti su 2011 m., padidėjo 2,4 procento. Pabrango importinė degtinė – 13,5 procento, alus – 5,7, trauktinės – 2,2, stalo vynas – 1,5 procento, tačiau atpigo viskis – 4,5 procento, likeris – 2,9, Lietuvoje gaminama degtinė – 1,4 procento.
2012 m. buvo pagaminta 0,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2011 m., jų gamyba padidėjo 0,1 procento. 2012 m. augo fermentuotų gėrimų gamyba, kuri sudarė 5,5 mln. dekalitrų – tai 11,6 procento daugiau nei 2011 m. Išaugo neputojančių (31,9 proc.) ir putojančių (26,6 proc.) fermentuotų gėrimų, vaisių-uogų vyno (0,9 proc.) gamyba, bet 1 procentu sumažėjo sidro gamyba. Vynuogių vyno ir vermuto 2012 m. pagaminta 0,6 mln. dekalitrų, arba 5,8 procento daugiau nei 2011 m. Daugiausia pagaminta alaus – 28,4 mln. dekalitrų, tačiau jo gamyba per metus sumažėjo 6,9 procento. Sparčiai augo visų rūšių alkoholinių gėrimų importas, ypač spiritinių ir fermentuotų gėrimų – po 23 procentus. Alkoholinių gėrimų eksportas taip pat augo, ypač spiritinių alkoholinių gėrimų – 32,5 procento. Tik fermentuotų gėrimų eksportas šiek tiek sumažėjo (2 proc.).
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2012 m. 829 asmenys pirmą kartą užregistruoti susirgę alkoholine psichoze ir 1,7 tūkst. asmenų – lėtiniu alkoholizmu. 2012 m. pabaigoje gydymo įstaigų apskaitoje iš viso buvo 3,6 tūkst. asmenų, sirgusių alkoholine psichoze, ir 51,7 tūkst. – lėtiniu alkoholizmu. Palyginti su 2011 m., sergamumo alkoholine psichoze rodiklis išaugo 19,9 procento, lėtinio alkoholizmo – 19 procentų, ligotumo rodikliai išaugo atitinkamai 10,5 ir 0,7 procento.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 930 žmonių – beveik tiek pat, kiek 2011 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (47,8 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28,8 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (14,7 proc.). 2012 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo buvo 3,7 karto didesnis negu moterų.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2012 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 43 (2011 m. – 45) neblaivūs asmenys, iš kurių 8 žuvo (kiek ir 2011 m.). Dar 7 neblaivūs asmenys (2011 m. – 9) nukentėjo kelyje iš darbo (į darbą).
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2012 m. 9,8 tūkst., arba beveik ketvirtadalį (22,7 proc.), ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Palyginti su 2011 m., tokių nusikalstamų veikų skaičius išaugo 88,3 procento.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2012 m. užregistruoti 535 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, tai yra, kas šeštą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo. Juose žuvo 87, buvo sužeisti 853 žmonės. Dėl kas antro neblaivių asmenų sukelto kelių eismo įvykio buvo kalti neblaivūs vairuotojai. Dėl jų kaltės pernai žuvo 27 ir buvo sužeisti 374 žmonės. 2012 m., palyginti su 2011 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 4,9 procento, tačiau 8,4 procento sumažėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2012 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo 5,1 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,3 tūkst. (5,6 proc.) mažiau nei 2011 m.
Susiję straipsniai
