Stiprinama burnos, veido ir kaklo srities vėžio ankstyvoji diagnostika

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patvirtinta burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvosios diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarka padės šias ligas diagnozuoti anksčiau ir gydymą pradėti esant ankstesnėms ligos stadijoms, šitaip užtikrinant pacientams didesnę tikimybę pasveikti. Taip pat sutrumpintas paciento kelias, atsisakant perteklinių siuntimų, kai įtariamas galvos ir kaklo navikas.

„Žengtas svarbus žingsnis gerinant burnos, veido ir žandikaulio vėžio diagnostiką. Dažnai gydymas būdavo pradėtas tik tada, kai liga jau būdavo tiek pažengusi, kad išgydyti naviką tapdavo labai sudėtinga arba nebeįmanoma. Šiuo metu įgyvendintos naujos gairės, kurios suteikia gydytojams odontologams, burnos higienistams ir šeimos gydytojams daugiau aiškumo paciento kelyje įtariant vėžinį susirgimą. Patikra bei profilaktikos priemonės padės ne tik specialistams laiku pastebėti pakitimus, bet ir pacientams bus suteikta informacija apie burnos priežiūrą, alkoholio ir rūkymo įtaką burnos ir žandikaulių srities vėžio atsiradimui“, – teigia SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Juknienė.

Anot J. Juknienės, numatytos priemonės leis diagnozuoti vėžinius susirgimus ankstyvose stadijose ir užtikrins greitesnį pacientų nukreipimą tolesniems tyrimams bei gydymui, taip padidinant gydymo sėkmės galimybes.

Nauja tvarka įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d. ir bus taikoma tiek viešosioms, tiek privačioms gydymo įstaigoms, kurios teikia odontologijos paslaugas. Pirminę burnos patikrą ir profilaktiką turės atlikti gydytojas odontologas arba burnos higienistas. Pastebėjus pakitimus (ilgai negyjančias žaizdas, opas, lūpų arba liežuvio jutimo sutrikimus ir pan.), pacientas bus nukreiptas specializuotai konsultacijai ir išsamesniems tyrimams. Nustačius vėžinį susirgimą, paciento gydymą užtikrins viena iš keturių specializuotą onkologinę pagalbą teikiančių gydymo įstaigų: Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos arba Klaipėdos universiteto ligoninė.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą tvarkos aprašą rasite ČIA.

Trumpinant paciento kelią, kai įtariamas arba diagnozuotas burnos, veido ir žandikaulių vėžys, atsisakyta perteklinių siuntimų. Burnos higienistams nuo 2025 m. sausio 1 d. suteikta teisė išduoti siuntimą tiesiai pas gydytoją periodontologą burnos vėžio diagnostikai ar periodonto ligų diagnostikai ir gydymui. Anksčiau burnos higienistas turėdavo nukreipti pacientą pas odontologą arba šeimos gydytoją, kuris išduodavo siuntimą periodontologo ar kito gydytojo odontologo konsultacijai. Atnaujinus siuntimų tvarką, pacientai greičiau pateks pas reikiamą specialistą, o odontologai bei šeimos gydytojai išvengs perteklinių pacientų vizitų.

Nuo sausio 1 d. taip pat nereikės siutimo antrinio ar tretinio lygio burnos, veido ir žandikaulių chirurgo, veido žandikaulių chirurgo ar otorinolaringologo konsultacijai, kai pacientui įtariamas galvos arba kaklo navikas – ligą įtarusiam gydytojui pakaks tai nurodyti e. sveikatos sistemoje.

Burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvąją diagnostiką rekomenduojama atlikti kartą per metus. Tai padaryti pacientas gali rutininio apsilankymo metu pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą, taip pat gali apsilankyti specialiai, prašydamas pasitikrinti dėl burnos vėžio. Įstaigose, kurios yra sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa, nespecializuota pirminė burnos patikra ir profilaktika Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis vienam pacientui apmokama vieną kartą per metus.

Nacionalinio vėžio instituto vėžio registro duomenimis, kasmet Lietuvoje nustatoma apie 250–300 naujų galvos ir kaklo vėžio atvejų, iš kurių apie 80 proc. nustatomi vėlyvų III-IV stadijų. Galvos ir kaklo srities navikai pasižymi greitu progresavimu, stebimas mažas III-IV stadijos išgyvenamumas.