Stiprinkime sveikatą kartu

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija organizavo konferenciją „Visuomenės sveikatos biurų, bendruomenių, NVO ir kitų institucijų bendradarbiavimas sveikatinimo veikloje“, siekdama gerinti bendradarbiavimą visuomenės sveikatos stiprinimo srityje, dirbant su nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis, klubais ir kitomis institucijomis bei pasidalinti gerąja patirtimi. Asociacijos pirmininkė Danguolė Avižiuvienė pabrėžė, kad visuomenės sveikatos biurai skirtingai pasirenka prioritetines intervencinių sritis  dėl sveikatos netolygumų  tarp savivaldybių, todėl yra labai įvairi veikla. Efektyvesnei sveikatinimo veiklai užtikrinti su turimais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais būtinas bendradarbiavimas ir partnerystė savivaldybėje. Reikalinga savivaldybių gerosios praktikos sklaida, siekiant parengti, išbandyti ir patvirtinti įrodymais pagrįstas prevencines priemones.

Reklama

Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas, LR Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento  direktorius Audrius Ščeponavičius, Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus vedėja Rita Valentukevičienė, Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Rita Sketerskienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas, Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM vyresnysis patarėjas Kęstutis Petrauskas ir Sveikatos skyriaus vedėjas Arvydas Ramelis, UAB „e-sveikata“ atstovas  Marius Strička, Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vadovai ir darbuotojai bei NVO atstovai: Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė, Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacijos (LŠĖA) prezidentas Laimontas Rakauskas, internetinio leidinio tikiu.lt vyriausias redaktorius, viešosios įstaigos „Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba“ vadovas, sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskas ir kt.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų bendradarbiavimo planavimo gaires pristatė Klaipėdos rajono savivaldybės VSB direktorė Neringa Tarvydienė. Ji aiškiai įvardino, kad visuomenės sveikatos gerinime su NVO svarbiausia kurti sistemą, o ne diegti vienetines priemones savo veiklos vykdymui, skatinančios gyventojų sveikatos būklės teigiamus pokyčius bei pristatė darbo organizavimo sveikatos stiprinimo klausimais sistemą. Aiškiai suformuluodama dilemas: ar mes esame visi pasirengę kartu kalbėti apie sisteminius dalykus? Kokių pokyčių mes norime inicijuoti ir kokius reikėtų atlikti pirma, nes mūsų visų resursai yra riboti? Ar mūsų bendradarbiavimu siekiamas tikslas yra vienodai suprantamas? Ar tikslo pasiekimo kelias mums yra visiems priimtinas?

UAB „e-sveikata“ atstovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dėstytojas  Marius Strička pristatė visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, apimties, išteklių ir prieinamumo 10-yje (Kaišiadorių r., Kauno m., Kelmės r., Klaipėdos m., Klaipėdos r., Panevėžio m., Pasvalio r., Šiaulių m., Švenčionių r., Vilniaus m.) savivaldybių tyrimo rezultatus, išgrynintas visuomenės sveikatai reikšmingas paslaugas, tų  paslaugų poreikį ir prieinamumą. Tyrimas parodė, kad reikšmingiausios paslaugos (t.y. kurios visuomenės sveikatos priežiūros funkcijos yra reikšmingiausios, užtikrinant šalies gyventojų sveikatą), yra šios: sveikatos priežiūros įstaigų personalo kvalifikacijos užtikrinimas 43,0 proc., priemonių, užtikrinančių geresnę gyventojų sveikatą, įgyvendinimas 42,7 proc., užkrečiamųjų ligų, neinfekcinių susirgimų bei traumų buityje ir kelių eismo įvykiuose, profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe profilaktika 35,3 proc. Nustatytos prioritetines visuomenės sveikatos poveikio sritys, kurios labiausiai įtakoja tikslinių gyventojų grupių (vadovaujantis „gyvenimo ciklo“ principu) sveikatą: fizinio aktyvumo skatinimas, psichikos sveikata, sveikos mitybos skatinimas ir nutukimo prevencija. Išsami viso tyrimo ataskaita publikuojama Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro nuorodoje https://www.smlpc.lt/lt/programos_ir_projektai/tarptautiniai_projektai/europos_sajungos_strukturiniu_fondu_remiami_projektai.html/.

Apžvelgus mokslinį visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų per visuomenės sveikatos biurus, pagrįstumą, buvo paliestos temos, kaip visuomenės sveikatos biurai galėtų įgauti akivaizdžiai efektyvesnius ir kokybiškesnius veiklos modelius.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Sveikatos skyriaus vedėjas Arvydas Ramelis mato plačiu veiklos mastu, per visas savivaldybes, Vidaus reikalų  įstaigų ir Visuomenės sveikatos biurų bendradarbiavimą tikslu - pagerinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, darbuotojų, taip pat buvusių pareigūnų (pensininkų) sveikatos būklę, siekiant, kad pareigūnai galėtų ištarnauti vidaus tarnybos statute numatytą laiką.

Laimontas Rakauskas, VšĮ ,,Visada aktyvus“ direktorius, Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacijos (LŠĖA) prezidentas džiaugėsi bendradarbiavimu su Ignalinos r., Jonavos r., Kaišiadorių r., Kauno m., Kauno r., Kėdainių r., Lazdijų r., Prienų r., Radviliškio r., Rokiškio r., Šiaulių m., Šilutės r., Švenčionių r., Ukmergės r., Utenos r., Varėnos r. visuomenės sveikatos biurais populiarinant šiaurietišką ėjimą bendruomenėse ir mokyklose. Bendradarbiavimo rezultatas per 2011-2012 metus - pravesta 200 renginių, 3500 dalyvių.

Sigita Kriaučiūnienė, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė, pristatė projektą „Sveikesnio pasirinkimo link“. Pagrindinis šio projekto tikslas – skatinti sveiką gyvenseną Lietuvos mokyklose. Projektas apima 5 veiklas su mokyklos bendruomene. Mokymai yra skirti tiek mokiniams, tiek pedagogams, tiek tėvams. Sigita kvietė VSB nustatyti projekto poreikį  savivaldybėse bei įsitraukti į sveikatinančią veiklą visus biurus, trumpai pristatė organizacijos vykdomus projektus, organizuojamas sveikatingumo stovyklas, jaunimo iniciatyvas.

Konferencijoje praktinius ir efektyvius sveikatinimo metodų pritaikymo bendruomenėje gerosios praktikos pavyzdžius pristatė Alytaus rajono, Šiaulių, Lazdijų ir Kaišiadorių visuomenės sveikatos biurai.

Projekto „Lietuvos garbė“ laureatė už Metų iniciatyvą (už Alytaus gyventojų, priklausomų nuo alkoholio, gelbėjimą) Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Kitavičienė su kolegomis dalinosi darbu su bendruomene ypatumais, Lazdijų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Ramutė Kunigiškienė pasidalino jaunimo ir NVO įtraukimo į sveikatinančią veiklą gerąja patirtimi. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Renata Jarašūnienė pristatė sveikos gyvensenos klubų  bendraamžis – bendraamžiui darbą Šiaulių mokyklose. Savanoriai-švietėjai (12-15 metų mokiniai), išklausę 20 val. sveikatos pamokų kursą, įtraukia savo draugus į sveikatinančią veiklą. Projektas vykdomas nuo 2006 m. Projekte išugdytų dalyvaujančių savanorių skaičius – 633. Pravesta su jais virš 1000 renginių. Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Vidita Ražanienė pristatė susistemintus gerosios praktikos pavyzdžius Kaišiadorių rajono savivaldybėje bendradarbiaujant su NVO mokyklose. Prioritetines intervencinių sritis pasirinkusi nelaimingų atsitikimų ir traumų prevenciją bei sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą bendradarbiaujant su baikeriu klubu, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija bei Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacija. Sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskas pakvietė visus  aktyviai įsijungti į sveikatingumo metų renginius, ne tik kalbant, bet ir rodant asmeninius pavyzdžius.

Šiais metais yra numatyta teikti LT Seimui Lietuvos sveikatos programą. Lietuvos sveikatos programos 2020 (LSP 2020) svarbiausias tikslas – pasiekti, kad Lietuvos gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau. Sveikesnis žmonių gyvenimas reiškia produktyvesnę darbo jėgą, konkurencingesnį lietuvišką verslą. Akivaizdu, kad LSP 2020 – tarpsektorinio bendradarbiavimo žmonių sveikatos labui programa. Asociacijos taryba visuomenės sveikatos biurų vadovus įpareigojo parengti ilgalaikę regioninę sveikatos programą, atspindinčią Lietuvos sveikatos programos tikslus ir vietos specifiką; išskiriant sveikatinimo prioritetus atsižvelgti į problemos reikšmingumą mirtingumo ir sergamumo struktūroje, šių problemų dinamiką, nuokrypį nuo Lietuvos bei ES šalių atitinkamų rodiklių, turimą gerąją nacionalinę bei tarptautinę šių problemų sprendimo praktiką, galimybę pritraukti reikiamus išteklius. Rengiant sveikatos programų įgyvendinimo priemonių planus, juos detalizuoti atsižvelgiant į didžiausios rizikos (įvertintos amžiaus, lyties, socialinės-ekonominės padėties aspektais) gyventojų grupes.

Kompleksiškam sveikatinimo veiksnių įgyvendinimui yra būtini bendradarbiavimas ir partnerystė savivaldybių ir valstybės lygmenyse, visų sričių, verslo, žiniasklaidos ir partnerių atsakomybė už visuomenės sveikatos rezultatus, visuomenės sveikatos specialistų lyderystė regiono sveikatos politikos formavime, panaudojant jau turimas visų savivaldos ir jos teritorijoje veikiančių institucijų bei bendruomenės narių iniciatyvas, naujų ir atsakingų partnerių (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, Trečiojo amžiaus universitetas, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, Lietuvos mokinių parlamentas) įtraukimas, palaikymas ir bendros veiklos, remiantis gerąja praktika, patirtimi bei mokslo įrodymais pagrįstų efektyvių prevencinių  priemonių taikymas praktikoje.

Vidita Ražanienė,

Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė

 Danguolė Avižiuvienė,

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė,

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė