Storosios žarnos vėžys: profilaktika geriau nei pavėluota operacija

Storosios žarnos vėžys yra viena iš geriausiai gydomų virškinamojo trakto onkologinių ligų, jeigu ji diagnozuojama anksti. Kiekvienais metais Lietuvoje nustatoma apie 1 600 naujų ligos atvejų ir jų kasmet daugėja.

Reklama

„Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas dažnai būna efektyvus ir pacientai yra išgydomi, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) chirurgas koloproktologas doc. dr. Audrius Dulskas. – Anksti nustačius vėžį, galima taikyti šiuolaikišką minimaliai invazyvią chirurgiją – operuoti pacientą laparoskopiškai, t.y. mažiau jį traumuojant, trumpinant gulėjimo stacionare laiką.“

Dr. A. Dulskas pabrėžia, kad dėl storosios žarnos vėžio specifikos pacientas ilgai nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas vėlyvų stadijų, kai gydymo efektyvumas yra gerokai mažesnis.

Lietuvoje 2009 m. patvirtinta valstybės finansuojama Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Gyventojams dalyvavimas šioje profilaktinėje programoje nieko nekainuoja, tyrimai apmokami iš PSDF lėšų.

„Dalyvauti programoje rekomenduojama žmonėms tarp 50–74 metų, neturintiems jokių skundų – pabrėžia dr. A. Dulskas. – Kas dveji metai šiems žmonėms atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas. Nesudėtingą testą žmogus gali atlikti namuose pats arba pas šeimos gydytoją priduoti išmatas slapto kraujavimo testui atlikti. Jeigu jis teigiamas, rekomenduojama kolonoskopija. Tyrimo metu lanksčiu endoskopu, kurio gale yra kamera, apžiūrima visa storoji žarna. Jei nustatomi storosios žarnos polipai, dažniausiai juos galima pašalinti be operacijos, procedūros metu. Tyrimas atliekamas taikant nejautrą, todėl tiriamasis nepatiria nemalonių pojūčių. Laiku nustačius storosios žarnos vėžį ar polipus, skiriamas gydymas yra veiksmingas ir užkerta kelią ligos progresavimui bei plitimui. Polipai – tai ikivėžinė būklė, kuriuos pašalinus, galima visai išvengti vėžio.“

Pasaulinės literatūros duomenimis storosios žarnos programa sumažina mirčių nuo gaubtinės ir storosios žarnos vėžio skaičių, nes liga nustatoma ankstyvesnės stadijos. Be to, šalyse, kur ši programa atliekama daugelį metų, vėžio atvejų skaičius taip pat mažėja, nes nustatomos ir išgydomos ikivėžinės būklės.

Nors storosios žarnos vėžio daugiau kaip 90 proc.atvejų nustatoma žmonėms vyresniems kaip 50 metų (todėl ši programa ir yra rekomenduojama šiai rizikos grupei), tačiau pasaulyje stebima tendencija, kai vėžys nustatomas ir jaunesniems, į rizikingo amžiaus rėmus nepatenkantiems žmonėms. Todėl JAV rekomenduoja patikrą pradėti nuo 45 metų ar net nuo 40.

„Yra tikrai baisesnių dalykų nei profilaktiniai tyrimai, todėl raginu Lietuvos gyventojus aktyviau dalyvauti Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Profilaktika yra geriau, nei pavėluota operacija, – pabrėžia dr. A. Dulskas. – Taigi atšventę 50-metį eikime pas gydytoją, net ir tada, jeigu neturime jokių skundų.“

Gydytoja pataria į tyrimą žiūrėti atviriau

„Storosios žarnos ligos yra labai nepatogios ligos, jos iš tų ligų grupės, kur nei pats pažiūrėsi, nei kitam parodysi. Nusimauti kelnes visada yra didelis stresas. Skatinčiau žmones žiūrėti atviriau ir optimistiškiau į šitą tyrimą. Galvoti siūlyčiau apie jo naudą, o ne apie patiriamą diskomfortą, – sako NVI Endoskopijų tyrimų grupės vyr. ordinatorė gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė. – Mūsų visa komanda, kiekvienas jos narys labai stengiasi kaip įmanoma sumažinti paciento patiriamą diskomfortą. Tyrimą galima atlikti ir su intravenine nejautra. Tada žmogus miega ir nieko nejaučia. Nejautra yra trumpalaikė, trunka tiek, kiek pats tyrimas, apie 20–30 min. Kalbant apie nusirengimo dalykus, naujajame Endoskopijų skyriuje bus numatyta speciali vieta pacientams persirengti, pasiruošti tyrimui.“

Gydytoja pataria žmogui žiūrėti į šį tyrimą atviriau. „Stručio politika niekur neveda, jeigu jau pastebimi kokie nors neįprasti požymiai, būtina išsitirti. Nepasislėpsime nuo ligos, geriau rasti ankstyvųjų stadijų ligą, kuri yra visiškai išgydoma. Šiuolaikinė endoskopija gali net pasiūlyti be pjūvio šalinti atrastus polipus ar darinius. Nereikia jų auginti, reikia drąsiai kreiptis į gydytojus, skatinčiau nebijoti,“ – sako gyd. I. Kildušienė.

Visame pasaulyje stebima tendencija, kad storosios žarnos vėžys jaunėja. Lietuva ne išimtis, reikėtų atkreipti dėmesį į savo virškinamojo trakto pojūčius kelioms grupėms žmonių. „Pirma, tai žmonės, dažniausiai jauno amžiaus, kurie serga žarnyno uždegiminėmis ligomis: Krono liga arba opiniu kolitu. Šiems pacientams kolonoskopiją reikėtų atlikti ne kas dešimt metų, o tikrai dažniau. Šių žmonių planinė patikra prasideda ženkliai anksčiau.

Antra žmonių grupė – tai žmonės, kurių pirmos eilės giminaičiai serga storosios žarnos vėžiu. Jeigu mama, tėtis, brolis (pirmos eilės giminaičiai) yra sirgę ar serga storosios žarnos vėžiu, turėtumėte tikrintis 10 metų anksčiau, negu jam buvo diagnozuota liga. Jeigu jūsų artimasis susirgo 50-ties, tai turėtumėte tikrintis nuo 40-ies, nepaisant to, kad Jums programa kaip ir nepriklauso. Jei kreipsitės į šeimos gydytoją, jis nusiųs Jus toliau pasitikrinti. Tolimesnis žarnyno ištyrimas rekomenduojamas kas 10 m.

Nors egzistuoja nuomonė, jog dažnai ir gausiai mėsą valgantys žmonės dažniau suserga šia liga, noriu pasakyti, jog serga ir vegetarai. Yra įrodymų, kad perteklinis raudonosios mėsos vartojimas turi įtakos storosios žarnos vėžio atsiradimui. Bet yra ir kitų, ne mažiau svarbių rizikos faktorių. Rūkymas, sėdimas darbas, nutukimas didina storosios žarnos vėžio riziką. Kuo sveikiau gyvensime, tuo mažiau sirgsime.“

Statistiniai duomenys apie storosios žarnos vėžį

„Storosios žarnos vėžys tarp visų susirgimų piktybiniais navikais yra trečias pagal dažnumą po priešinės liaukos vėžio ir kitų odos navikų, – sako NVI Vėžio registro vadovė Ieva Vincerževskienė. – Pastaraisiais metais diagnozuojama daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų kas metai. 2012 m. buvo nustatyti 1679 nauji storosios žarnos vėžio atvejai ir jie sudarė 9 proc. visų piktybinių navikų.

Skirtumai tarp lyčių nėra dideli, 2012 metais 823 šios lokalizacijos vėžio atvejai nustatyti vyrams ir 856 – moterims. Sergamumo storosios žarnos vėžiu rodiklis Lietuvoje yra 56,2 atvejų 100 000 gyventojų. Lietuvoje sergamumas šia liga nuolatos didėja, kaip ir daugelyje kitų šalių, tačiau vis dar išlieka žemesnis nei daugelyje Vakarų ar Šiaurės Europos valstybių.

Mirčių nuo piktybinių navikų struktūroje storosios žarnos vėžys yra antroje vietoje po plaučių vėžio. 2012 m. buvo užregistruotos 927 mirtys nuo storosios žarnos vėžio: mirė 488 vyrai ir 439 moterys. Mirtingumo nuo storosios žarnos vėžio rodiklis Lietuvoje 2012 m. buvo 31 atvejis 100 000 gyventojų.

Lietuvoje išgyvenamumo susirgus storosios žarnos vėžiu rodikliai nors ir gerėja, tačiau vis dar išlieka vieni žemiausių Europoje, nes didelę įtaką išgyvenamumui turi ligos stadija jos nustatymo metu. Tik 37 proc. visų storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje nustatomi I-II stadijose, o 16 proc. pacientų iš karto diagnozuojamas IV stadijos storosios žarnos vėžys.“