Streikuojančios kepenys - gyvenimo būdo pasekmė(3)

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje surengtoje spaudos konferencijoje medicinos direktorė Vaiva Makštutienė ir Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus gydytoja gastroenterologė Gitana Acutė aptarė kepenų patologijos gydymo galimybes, kepenų cirozės priežastis, ligos eigą, pasekmes, kliniką, diagnostiką. Bene dažniausi Gastroenterologijos skyriaus pacientai – sergantys kepenų ligomis, tad rūpesčių kyla ne tik medikams, kasdien gydantiems net ir sudėtingas kepenų patologijas. Susirūpinti turi kiekvienas, kurio gyvenimo būdas, žalingi įpročiai skatina... streikuoti kepenis.

Tobulėja diagnostika ir gydymas

Kepenų ligos, prasidedančios gelta ir progresuojančios iki kepenų cirozės bei sunkiausios ligos – kepenų vėžio, dažną žmogų atveda į Respublikinę Šiaulių ligoninę.

„ Įtarus kepenų pakitimus, pacientui atliekama echoskopija,  gastroskopija“, - vardina V. Makštutienė diagnostikos galimybes, kurias ir taiko gydytojai, įtarę kepenų patologiją.

Prireikus atliekamos ir kepenų biopsijos. Ligoninės klinikinės laboratorijos specialistai pasirengę atlikti kraujo tyrimus (hematologinį, biocheminį, hepatitų žymenis).

„Tik ypač retų patologijų atvejais kreipiamasi pagalbos į Vilniaus tretinio lygio gydymo įstaigas“, - teigia V. Makštutienė.

Esama įgimtų kepenų ligų formų. Tačiau dažniausiai kepenų ligos įgyjamos, pasirinkus netinkamą gyvenimo būdą. Anot V. Makštutienės, piktnaudžiaujama alkoholiu, mėgstama skaniai ir riebiai valgyti, mažai judama. Taip apkraunamos kepenys ir jų veikla sutrinka.

Kepenys unikalios tuo, kad, pakeitus gyvenimo būdą, kepenų pažaidimas atsistato be jokio gydymo. Deja, retas pastebi pirmuosius ligos simptomus.

Liga ateina slapta

Kepenų ligos klastingos tuo, kad pradžia jų nejuntama. „Liga ateina labai slapta. Retai gydytojui tenka įvertinti pirmuosius ligos požymius, nes dažnas atvyksta jau ligai pažengus toli į priekį“, - sako gydytoja gastroenterologė G. Acutė.

Pagrindiniai kepenų pažeidimo pokyčiai gali būti pastebimi. Tai – gelta, kai pagelsta oda ir akys. Taip būna, kai kepenys nebepajėgia pašalinti bilirubino iš kraujo. Specialistas pastebi ir nagų pokyčius: nagai dėl prasidėjusios kepenų patologijos gali tapti per daug išlenkti ir atrodyti balti, užuot buvę rausvi. Pastebimi ir odos pokyčiai: apie 25 žmonių, kuriems yra pažeistos kepenys, patamsėja oda. Tuo atveju, kai vystosi kepenų funkcijos nepakankamumas, kojose arba pilve ima kauptis skysčių. Rausta ir veido oda, kinta kraujagyslės – atsiranda dėmelių, apsuptų plonų kraujagyslių. Dėl kepenų pažeidimų odoje lengvai išryškėja kraujosruvos, kraujuoja iš nosies, nes kepenys nepakankamai gamina krešėjimo baltymų.

„Žmogus, varginamas nedidelio silpnumo ar maudimo po dešiniuoju šonkauliu, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kur jam bus atlikti profilaktiniai tyrimai, įvertinta bendra sveikatos būklė“, - pataria gydytoja G. Acutė.

Jei kepenų pakitimai negrįžtami

Įprasta, jog į ligoninę atvykstama po 10-15 metų nuo pirmųjų ligos simptomų, kai jau toli pažengusi kepenų cirozė – liga, lydima daugybės komplikacijų, kurios gali būti net mirtinos.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2013 metais dėl kepenų cirozės buvo gydyta daugiau nei 100 pacientų, iš jų septyni mirė. 2012 metais buvo gydyta 116 žmonių, iš jų 22 mirė.

Pastebėta, kad beveik 4 procentai visų kepenų cirozės atvejų perauga į kepenų vėžį.

Dažniausi kepenų pažeidimo faktoriai yra medikamentai, maisto papildai, kurių žmonės vartoja pernelyg daug. Virusai (lėtiniai B ir C hepatitai), ypač, kai jie nediagnozuoti ir negydomi. Kepenys pažeidžia ir gausus bei kaloringas maistas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, alkoholis. Pastarojo dideli kiekiai sukelia ūminį kepenų pažeidimą. Tiesa, nedidelius alkoholio kiekius kepenys detoksikuoja. Kai alkoholis vartojamas gausiai ir ilgai – kepenys suriebėja, o suriebėjimas progresuoja į kepenų cirozę.

Kepenų cirozė – tai lėtinė kepenų liga, kai pažeistų ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys (formuojasi „randai“), todėl nyksta normali kepenų struktūra, sutrinka kraujotaka per kepenis ir vystosi kepenų nepakankamumas. Šie kepenų pakitimai – negrįžtami.

Susirgęs kepenų ciroze žmogus praranda apetitą. Pastebimi išsiplėtę krūtinės, nugaros ir veido kapiliarai. Oda pagelsta, kraujuoja dantenos, dažnai kraujuoja iš nosies, didėja pilvo apimtis, mažėja kūno masė, maudžia dešinėje pašonėje, mažėja darbingumas, vargina niežulys.

Kepenų cirozė įtariama apčiuopa, kai apčiuopiamos padidėjusios, kietos, nelygios kepenys. Tada atliekami kraujo tyrimai, echoskopija, gastroskopija bei kepenų biopsija dėl galimo vėžio.

Kepenų cirozei gydyti skiriama visavertė dieta, kurios dėka normalizuojama kūno masė. Labai svarbu valgyti daug daržovių, vaisių, antioksidantų. Abstinencija padidina tikimybę išgyventi iki 89 proc. Būtina mažinti druskos bei skysčių kiekį, nutraukiami kateteriu skysčiai, susikaupę pilve, Skiriami medikamentai. Prireikus atliekama kepenų transplantacija.

Pasak gastroenterologės G. Acutės, kepenų persodinimo prireikia, kai gydymas nepadeda ir toliau blogėja kepenų funkcija.

Tam, kad būtų persodinamos kepenys, pacientas privalo šešis mėnesius nevartoti alkoholio, neturėti jokių kitų organų pažeidimų, būti remiamas ir suprantamas šeimos narių. Šeimoje neturi būti sergančių kepenų ligomis su komplikacijomis. Vidutiniškai 85 proc. pacientų po kepenų transplantacijos išgyvena penkerius metus ir ilgiau.

Šiaulių apskrityje, pasak gydytojos G. Acutės, yra du pacientai, kuriems galėtų būti persodinamos kepenys. Lietuvoje yra 60 žmonių, laukiančių kepenų transplantacijos. Iš jų – 12 vaikų.

Nuo 2002 metų, kai Lietuvoje pradėtos kepenų transplantacijos, 91 žmogui transplantuotos kepenys. Vienam iš jų kepenų dalį aukojo gyvas donoras.

Zita Katkienė,

Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė