Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, stresas yra antroji pagal paplitimą su darbu susijusi sveikatos problema. Su ja susiduria 22 % darbuotojų, dirbančių 27-ose ES valstybėse narėse. Lietuvoje su šia problema susiduria 31 % darbuotojų.
Stresas – sąvoka, apibūdinanti organizmo fizinę ar psichologinę reakciją į aplinkos sąlygas ir reikalaujanti tam tikro prisitaikymo ar atitinkamo elgesio pasikeitimo. Vis labiau sutariama, kad su darbu susijusį stresą galima apibrėžti kaip „sąveiką“ tarp darbuotojo ir pavojingų veiksnių darbo aplinkoje.
Pasak Japonijoje atliktos nacionalinės apklausos, dažniausiai stresoriai susiję su darbe patiriamomis problemomis, su fizinės sveikatos sutrikimais ir finansinėmis problemomis. Darbe žmonės dažnai patiria distresą (kenksmingą, trikdantį veiklą stresą), nes dirba didesniu krūviu nei yra pajėgūs, jaučiasi nesaugūs ir neužtikrinti dėl būsimų darbo sąlygų ateityje.
Ne viename tyrime įrodytas ryšys, kad darbe patiriamas stresas gali sukelti fizinius ar psichinius sveikatos sutrikimus: širdies bei kraujagyslių ligas, miego sutrikimus, depresiją, nuolatinę nerimo būseną, perdegimo sindromą ar net norą žudytis.
„Streso įtaka dabartiniame pasaulyje yra didžiulė. Žmonės, kurie nepakelia streso krūvio, turi daugybę sveikatos problemų. Keista, kad jie nieko nedaro, kol nesulūžta. Kai nerimu, dirglumu, jautrumu, miego sutrikimais besiskundžiančiam žmogui atliekamas skydliaukės hormonų tyrimas, dažnai paaiškėja, kad jam reikalinga ne psichiatro, o endokrinologo pagalba. Stresas žmogų gali kankinti keletą metų, kol išsivysto liga, pvz., cukrinis diabetas ar kt. Jei padarytume lėtinį stresą išgyvenantiems žmonėms hormonų tyrimą, rastume padidėjusį kortizolio, inulino kiekį. Beje, per didelis inulino kiekis sukelia alkį. Žmogus, maistu malšindamas stresą, nutunka“, - streso sukeltų bėdų sąrašą papildo gydytojas endokrinologas Andrejus Levingeris.
Greitai besikeičiantis šiandieninis darbo ir jo organizavimo pasaulis intensyvina streso problemą: didėjantis pagyvenusių darbuotojų skaičius; darbuotojų skaičiaus mažinimas; didėjantys reikalavimai darbuotojų lankstumui dėl funkcionalumo ir įgūdžių. Neigiamas veiksnys gali būti ir jausmas, kad dirbant nėra galimybės ką nors pakeisti ar nulemti, nuolatinis sėdimas, mechaninis darbas, įtemptas darbo tvarkaraštis. Todėl jei asmuo nesugeba kontroliuoti tokių pokyčių, jis patiria stresą.
Danų mokslininkai (V. Meeusen ir kt.), atlikę tyrimą apie perdegimo sindromą, pabrėžia, kad pagrindinis tai sukeliantis veiksnys – darbo pasitenkinimo trūkumas. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad perdegimo sindromo problema ypač aktuali tarp medikų.
„Tai dėl to, kad gydytojų darbas reikalauja ne tik didelės atsakomybės, klaidų nebuvimo tiek nustatant diagnozę, tiek gydant, bet ir gerų santykių darbo vietoje palaikymą. Šiandieninė darbo diena gydytojo kabinete kupina tempo, krūvio. Kai gydytojas turi per 10-15 min. ne tik išklausyti paciento nusiskundimus, bet ir peržvelgęs anamnezę, diagnozuoti ligą, ją išaiškinti pacientui, skirti vaistus ir dar užpildyti krūvą pažymų, o po to be minutės pertraukos vėl priimti kitą pacientą, neįsivaizduojama gydytojo profesija be „perdegimo“ problemos. Dėl šios problemos kinta tiek fizinė, tiek emocinė būklė, kuri sukelia nuolatinę įtampą ir žmogus darosi mažiau darbingas ir patenkintas savo darbu“, - mano Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro l. e. p. direktorė Ineta Pačiauskaitė.
Jūrininkų ligoninės Pilvo chirurgijos skyriaus vedėjas Martynas Sokolovas mano, jog pagrindinis vaistas nuo streso darbe – geri tarpusavio santykiai. „Mano receptas, padedantis kovoti su medikų stresu skyriuje, – pasiekti, kad visi ateitų į darbą nebijodami iššūkių, nelaukdami, kad bus blogai vertinami, kad kas nors bus jais nepatenkintas. Tai nereiškia, kad iš jų nebus reikalaujama, bet jei darbuotojas atsakys už savo veiksmus, gerai išmanys savo darbą, tuomet neigiamų emocijų nepatirs“, - sakė jis.
Japonijos Vyriausybė pasiūlė darbdaviams pritaikyti tokias programas, kurios padėtų darbuotojams pasiekti kūno ir psichikos pusiausvyrą, tokiu būdu suvaldant stresą darbo vietoje: atkreipti dėmesį į kiekvieną darbuotoją, prisidėti prie sveikatos priežiūros užtikrinimo tęstinumo bei prieinamumo, norint laiku nustatyti sutrikimus. Jie taip pat siūlo, kad darbovietėje būtų žmogus, besirūpinantis profesine sveikata ir vykdantis nuolatinę stebėseną. Taip pat būtinas bendradarbiavimas su gydytojais ir specialistais klinikose ar ligoninėse padedant darbuotojui po patirtų psichosomatinių sutrikimų (tokių kaip depresija, infarktas, insultas ar kt.) grįžti į darbą, užtikrinant darbuotojui saugumo jausmą.
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra taip pat siūlo panaudoti rizikos valdymą/kontrolės ciklą kaip problemos sprendimo pagrindą. Kontrolės ciklas yra „sisteminis procesas, kurio metu nustatomi pavojai, analizuojama ir valdoma rizika, saugomi darbuotojai“. Šis problemų sprendimo būdas gerai žinomas kaip kovos su fiziniais veiksniais darbe strategija, kaip aprašyta dabartiniuose ES teisės aktuose ir yra naudinga visų psichosocialinių veiksnių darbe vertinimo strategija.
I. Pačiauskaitė pastebėjo, jog ne kiekvienam darbdaviui yra svarbūs jo darbuotojai ir jų sveikatos būklė.
„Darbdaviui yra svarbūs darbo rezultatai ir pelnas, o darbuotojai, jų pasitenkinimas darbu lieka dažniausiai antroje vietoje. Tačiau jei įmonės, įstaigos ir organizacijos paskaičiuotų investicijų, skiriamų darbo sąlygų gerinimui, naudą, jos tikrai pakeistų prioritetus ir pasekmės būtų akivaizdžios (sumažėjęs dienų skaičius dėl laikino nedarbingumo, padidėjęs darbo našumas ir kokybė, sumažėjęs konfliktų ir nesusipratimų skaičius darbe, mažesnė darbuotojų kaita ir pan.)“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė ji.
Anot I. Pačiauskaitės, norint sumažinti stresą darbe, turi būti vykdomas sveikatos stiprinimas ir žalingų bei kenksmingų sveikatai veiksnių darbo vietose prevencija. Tai vykdyti turi tiek darbdaviai, tiek patys darbuotojai, tiek sveikatos įstaigos bendromis jėgomis ir susitarimais.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras, rinkdamas „Sveikiausią įmonę“, renka informaciją apie darbdavių iniciatyvas rūpintis darbuotojų sveikata ir jos stiprinimu.
„Pastebėjome, jog nemaža dalis Klaipėdos darbdavių rūpinasi tiek streso mažinimu darbe, tiek bendros sveikatos stiprinimu darbo vietose. Lietuvoje didžiosios įmonės gana aktyviai rūpinasi darbuotojų sveikata, sveikos aplinkos kūrimu ir sveikatos stiprinimu. Jos tam turi pakankamai lėšų, gali sudaryti tokias sąlygas. Tos įmonės, kurios tokių galimybių neturi, siekia to įvairiais būdais – kreipiasi į mus, visuomenės sveikatos specialistus, ir naudojasi mūsų teikiamomis paslaugomis.
Kadangi dirbantys asmenys yra tokia grupė, kuri rečiau lankosi sveikatos įstaigose ir gauna mažiau informacijos apie sveikatos stiprinimo priemones, o ligos šiais laikais „jaunėja“, į juos reikėtų atkreipti didesnį ir visuomenės sveikatos specialistų, ir pačių darbdavių dėmesį. Mūsų biuras siūlytų darbdaviams organizuoti darbuotojų mokymus, individualias konsultacijas streso valdymo srityje bei organizacinių pokyčių vykdymą. Kaip pavyzdį galime paminėti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbdavius, kurie kreipėsi į mus prašydami pagalbos dėl konfliktų sprendimo ir streso išvengimo viešajame transporte. Viešojo keleivinio transporto vairuotojams buvo vykdyti mokymai, kaip išvengti konfliktų, o jiems įvykus – išspręsti“, - pasakojo I. Pačiauskaitė.