Stresas darbe - mirtinų ligų sukėlėjas

Net 97 proc. apklaustų gydytojų – kardiologų mano, kad stresas turi įtakos širdies ir kraujagyslių susirgimams, o 70 proc. teigia, kad daugiausia streso žmonės patiria būtent darbe. Tokias išvadas pateikė „Actavis“ užsakymu bendrovės „TNS“ atliktas tyrimas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, apie 52 proc. visų žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

„Stresas šiuolaikiniame pasaulyje tapo vienu didžiausiu pavojumi sveikatai. Remiantis mūsų apklausos duomenimis, per 70 proc. apklaustų gydytojų kardiologų teigia, kad daugiausia streso žmonės patiria būtent darbe. Darbo vietose patiriamas stresas ne tik pavojingas sveikatai, tačiau pakiša koją ir produktyviam darbui. Streso žala sveikatai nuosekliai auga ir paliečia vis didesnę visuomenės dalį, tai skatina imtis streso prevencinių priemonių. Mūsų bendrovė inicijuoja socialinį projektą „Be streso darbe“, kurio metu mokysime darbuotojus valdyti stresą, vykdysime informacinę kampaniją darbdaviams apie geros atmosferos darbe būtinybę ir naudą“, - komentavo „Actavis“ vadovė Baltijos šalims Giedrė Bieliauskaitė.

Kas trečias apklausoje dalyvavęs kardiologas linkęs manyti, kad pacientai, susirgę arba sunkiau sveikstantys dėl patiriamo streso, sudaro 71–100 proc. nuo visų į gydytojus besikreipiančiųjų pacientų. Kalbėdami apie ligas, kurioms stresas daro didžiausią įtaką, kardiologai gana vieningai sutaria, kad labiausiai stresas turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms, tam pritaria 77 proc. gydytojų. Lietuvoje kas antros mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos. Mūsų šalies gyventojų mirtingumas nuo šių ligų – vienas didžiausių Europoje.

„Tipiškos streso sukeltos ligos – hipertenzija, miokardo infarktas, kai kurios alerginės ligos, opaligė, migrena. Nuo streso ypač kenčia mūsų širdis. Tyrimais įrodyta, kad vyrams apie 40-uosius metus stresas gali tapti ūmaus miokardo infarkto, stenokardijos priepuolių, hipertenzinės krizės, prieširdžių virpėjimo priepuolių priežastimi. Tai išties labai rimtos ir pavojingos ligos. Stresas savo juodą darbą gali „dirbti“ ilgai ir nepastebimai, o pasireikšti netikėtai, juk dažnai girdime apie tai, kaip sveikas, geros fizinės būklės vyras eidamas į darbą ar net atostogaudamas patyrė miokardo infarktą, tai gali būti streso padarinys. Todėl reikėtų itin rimtai peržiūrėti savo dienos krūvį ir aplinką, nes sveikata yra didžiausias turtas“, – pažymėjo šeimos gydytoja Rita Keturakienė.

„Actavis“ užsakymu apklausą telefonu bendrovė „TNS“ atliko 2014 m. balandžio 29 – gegužės 13 d. Jos metu buvo apklausti 60 gydytojų kardiologų ir 150 vaistininkų, naudojant atsitiktinę – kvotinę atranką iš gydymo įstaigų ir vaistinių sąrašo.

Patarimai, kaip kovoti su stresu darbe:

Jeigu jau pasibeldė stresas, sustokite ir įtampą sukėlusį įvykį pabandykite įvertinti iš naujo, į susidariusią padėtį pažvelkite iš šono, tarsi kito žmogaus akimis.

Nelaikykite jausmų ir emocijų savyje. Taip elgdamiesi tik prisišauksite nelaimę ir krūvas ligų. Kalbėkite apie savo rūpesčius, išsakykite tos situacijos sukeltus jausmus draugams, šeimos nariams, bendradarbiams ar psichologui.

Puikus būdas sustabdyti stresą – fizinis krūvis. Galima pasirinkti tai, kas jums patinka ir padeda atsipalaiduoti, pavyzdžiui, ėjimas iš darbo namo pėsčiomis ar trumpas pasivaikščiojimas per pietų pertrauką. Galima ir aktyviau, tinka bėgimas, važiavimas dviračiu ar riedučiais, plaukimas, aerobika ir visi kiti aktyvūs užsiėmimai.

Džeraldas Kauneckas