Stresas gali sukelti šizofreniją (1)

Ar jums būna tokių dienų, kai nuo streso, nuovargio ir kitų panašių dalykų atrodo, kad išprotėsite? Ką gi, geriau ieškokite efektyvių streso mažinimo pratimų, užsiimkite joga, sportavimu, vidinės ramybės ieškojimu, kad tai iš tiesų netaptų tiesa.

Reklama

Mokslininkai pripažįsta, kad stresas – neatsiejama šiuolaikinės visuomenės dalis. Ir vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo, kad negalime į jį numoti ranka, jo ignoruoti. Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad stresas atneša įvairių psichologinių ir fiziologinių sveikatos problemų (nutukimą, silpnėjantį imunitetą, širdies ir kraujagyslių ligų, metabolinių ligų riziką, lėtinį nerimą, depresiją), blogina kasdienybę, trumpina gyvenimą ir sendina mus anksčiau laiko.

O naujas tyrimas šaukia ir dar vieną SOS. Nustatyta, kad tiek lėtinis, ilgalaikis, tiek trumpalaikis stresas paveikia sudėtingus tarpląstelinius mechanizmus mūsų smegenyse ir gali sukelti įvairių psichinių ligų, tarp jų ir šizofrenijos, išsivystymą.

Kas buvo nustatyta konkrečiau? Kad streso poveikyje kinta tam tikrų centrinės nervų sistemos ląstelių veikla. Jos atsakingos už sinapsinių ryšių atkūrimą, pažeistų sinapsių pašalinimą, naujų smegenų neuronų kūrimą ir yra susijusios su imuniniu atsaku. Paveikus neigiamai šias svarbias ląsteles, kyla rizika susirgti tokiomis ligomis kaip šizofrenija. Taigi stresas išties gali mus išvaryti iš proto.

Esant stresinėms situacijoms, kūnas pasiruošia ekstremalumams ir kuria išgyvenimui būtinus signalus – bėk arba kovok. Kitaip tariant, mes ruošiamės potencialiems sužeidimams. Išsiskiria streso hormonai, įsitempia raumenys, vyksta ir tarpląsteliniai, ir molekuliniai pokyčiai. Blogiausia, kad tie pokyčiai gilūs ir atsakingi už daugelį kitų mums svarbių funkcijų. Štai kad ir minėtos centrinės nervų sistemos ląstelės – išderinama jų veikla ir pažeidžiama centrinės nervų sistemos funkcija.

Ne per seniausiai buvo išsiaiškintas ir kitas dalykas – kad su stresu susiję pokyčiai smegenyse inicijuoja ir imuninių reakcijų pokyčius. Šis faktas netgi paskatino sukurti ir plėtoti naują mokslo šaką – psichoneuroimunologiją. Tokios šakos plėtojimas išryškina sudėtingą žmogaus smegenų veiklos mechanizmą, vienijantį daugelį kitų organizmo sistemų.

Daugėjant nepalankių įrodymų apie streso žalą, turėtų didėti ir žmonių sąmoningumas bei bandymas to streso išvengti.

Šaltinis:

Juckel G, Friebe A, et al. Mental disorders through permanent stress. Rubin. 2014.