Su žadėta ilgesne pietų pertrauka moksleiviams – virtinė problemų

Sveikatos apsaugos bei švietimo ir mokslo ministrai kreipėsi į Kauno miesto ir rajono savivaldybes su pasiūlymu pagerinti moksleivių mitybą ugdymo įstaigose – ilginti pietų pertraukas, maistą tiekti ne porcijomis, kaip yra šiuo metu, o švediško stalo principu. Kauno miesto ir rajono savivaldybės svarstys šį pasiūlymą, tačiau jau dabar įžvelgia ne vieną problemą, kurią sukeltų šios iniciatyvos įgyvendinimas.

Reklama

Pasiūlė naują mitybos planą

„Turime pripažinti, kad Lietuvos moksleivių mityba yra prasta ir norint ugdyti sveiką jaunąją kartą yra būtina taisyti nusistovėjusį modelį, todėl remiantis užsienio šalių patirtimi buvo pasiūlytas visiškai naujas mitybos planas. Kaunas ir Kauno rajonas šiam pilotiniam projektui buvo pasirinktas neatsitiktinai. Čia valdžia jau atkreipė dėmesį į keistiną situaciją, bandė ją gerinti kitais būdais ir yra atvira inovatyvioms idėjoms“, – sako sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Ministro A. Verygos teigimu, mitybos specialistai rekomenduoja, kad pietūs būtų organizuojami ne vėliau kaip praėjus 4 val. nuo pamokų pradžios. O vaikų ir jaunimo aptarnavimui pietų metu pagerinti rekomenduojama rasti galimybę pailginti pertraukas iki vienos valandos.

Kita dažna problema, su kuria susiduriama yra ta, kad moksleiviams pateikiamas maistas porcijomis. Tačiau visi žino, kad jie būna išrankūs ir suvalgo tikrai ne viską, tad gauna nepakankamą kalorijų ir naudingų medžiagų kiekį. Todėl rekomenduojama sudaryti galimybę moksleiviams pasirinkti iš kelių karštųjų pietų patiekalų ir kelių garnyrų.

Geriausias būdas tai įgyvendinti būtų maisto pateikimas švediško stalo principu. Tai reiškia, kad moksleiviams turi būti sudarytos galimybės patiems įsidėti maisto. Taip jie galėtų pasirinkti, ko norėtų tą dieną ir patys susiformuotų pakankamą jo kiekį. Tai itin aktualu tiems jauniems žmonėms, kurie turi alergijų ar netoleruoja tam tikrų maisto produktų.

Be to, moksleiviams turi būti suteikta galimybė patiems atsinešti maistą iš namų. Už tokio maisto kokybę būtų atsakingi vaiko tėvai ar globėjai.

Įžvelgia ne vieną problemą

Tuo metu Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė portalui VLMEDICINA.LT teigė, kad iniciatyva iš tiesų puiki, tačiau jos įgyvendinimo galimybės reikalauja detalesnės analizės. „Svarstome įvairius aspektus, kuriuos įžvelgiame. Pavyzdžiui, mokyklose valgo palyginti nedidelė dalis moksleivių. Tad iš karto kyla klausimas, ką turėtų veikti vaikai, kurie nevalgo, visą šią valandą. Netgi tie vaikai, kurie valgo, pavalgytų tikrai greičiau nei per valandą. Kaip užimti juos likusiu laiku?“ – kėlė klausimus N.Putrienė.

Anot jos, siekiant pereiti prie maitinimo švediško stalo principu, reikia pritaikyti ir mokyklų valgyklas. Tai esą reikalautų papildomų išlaidų. „Dėl šios iniciatyvos pailgėtų laikas, mokytojų praleidžiamas mokykloje, t.y. jų darbo diena. Keistųsi mokytojų darbo grafikai. Be detalesnės analizės sunku prognozuoti, kokią įtaką tai darytų“, – sakė ji. Kauno miesto mokyklų valgyklos yra išnuomotos privatiems tiekėjams, kurie tiekia vaikų maitinimo paslaugas. Anot Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, gali kilti sunkumų suderinant šią iniciatyvą su kiekvienu tiekėju atskirai.

„Svarstome šią ministerijų iniciatyvą. Vis dėlto nenorime priimti greitų, neįvertintų sprendimų, todėl tikrai negalime pasakyti, kada/ar Kauno miesto mokyklose galėtume pradėti įgyvendinti šį ministerijų pasiūlymą“, – šį klausimą kol kas atvirą paliko N.Putrienė.