Suabejota adrenalino efektyvumu reanimacijos metu

Iki šiol adrenalinas, kitaip vadinamas epinefrinu, buvo standartas reanimacijos algoritmuose. Nauji moksliniai duomenys šią situaciją gali pakeisti.

 Gaivinimas adrenalinu pavojingesnis nei be jo?

 Japonijoje atlikta išsami nerandomizuota beveik pusės milijono pacientų duomenų analizė. Visi ligoniai buvo reanimuojami (2005-2009 metais) ir po to atvežti į stacionarines gydymo įstaigas. Analizėje vertintas širdies ritmo atsikūrimas, išgyvenamumas po vieno mėnesio, smegenų funkcijos pažeidimai po reanimacijos, neurologiniai deficitai išgyvenus gaivinimą.

Tyrime dalyvavę ligoniai suskirstyti į dvi grupes – vieniems buvo skirtas adrenalinas, kitiems – ne.  Adrenalinu gydyti ligoniai ligoninių priėmimo skyriuose kur kas dažniau turėjo savaiminę širdies veiklą lyginant su tais, kurie negavo adrenalino. Tačiau adrenaliną gavusių ligonių išgyvenamumas praėjus vienam mėnesiui buvo blogesnis nei jo negavusiųjų. Be to, adrenalinu gydytų ligonių nervų sistemos pažeidimai po reanimacijos buvo labiau išreikšti.

 Lietuvoje gaivinti kitaip negalima

 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas gydytojas anesteziologas reanimatologas Kęstutis Stašaitis „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad adrenalinas visuomet skiriamas atliekant specializuotą gaivinimą. „Adrenalinu siekiama sukelti vazokonstrikciją periferinėse kraujagyslėse ir centralizuoti kraujotaką krūtinės ląstos paspaudimų metu, nes tokiu būdu sukelta kraujotaka yra nevisavertė, - aiškino K. Stašaitis. - Centralizavus kraujotaką užtikrinama, kad gaivinimo metu kraujotaka būtų pakankama tuose organuose, kurie yra jautriausi deguonies trūkumui – širdyje ir galvos smegenyse“.

 Pasak gydytojo, Lietuvoje atlikti randomizuoto tyrimo, vertinant adrenalino efektyvumą, negalima, nes jo skyrimą reglamentuoja LR sveikatos apsaugos ministro patvirtintas gaivinimo standartas (2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. V-822), kuriuo nustatyta suaugusio žmogaus gaivinimo seka, todėl gaivinti be adrenalino Lietuvoje tiesiog neįmanoma. „Tokios studijos neleistų atlikti Lietuvos bioetikos komitetas. Tačiau pasaulyje tokios studijos atliekamos, ir yra didelė tikimybė, kad 2015 m. gaivinimo rekomendacijose adrenalino gaivinimo algoritme nebus. Iki tol tiek Lietuva, tiek kitos pasaulio valstybės vadovaujasi 2010 m. paskelbtomis gaivinimo rekomendacijomis, kurios parašytos remiantis ekspertų pripažintomis klinikinėmis studijomis“, - aiškino K. Stašaitis.

 Priežastis – išeminė širdies liga

 Kaip skubios pagalbos skyriaus vadovas pakomentuotų japonų atliktos analizės  rezultatus? Portalo pašnekovo teigimu, dažniausia staigios mirties priežastis yra išeminė širdies liga. Gaivinimo metu suleisto adrenalino poveikis išlieka ir po gaivinimo, tai sukelia tachikardiją po gaivinimo, kitaip dar vadinamą hiperadrenerginę audrą. „Tokia situacija didina deguonies poreikį miokarde, o esant susiaurėjusioms ar užsikimšusioms širdies kraujagyslėms padidėjusio poreikio užtikrinti neįmanoma. Tokiu būdu sukuriamas ydingas ratas, kai tachikardija reikalauja daugiau deguonies, o jo poreikis dėl sutrikusios kraujotakos neįmanomas. Tokia būklė gilina miokardo išemiją, kuri ir sukelia pakartotinius gyvybei pavojingus ritmo sutrikimus bei klinikinę mirtį. Tai blogina atokiuosius tokių situacijų gydymo rezultatus“, - tvirtino gydytojas.

 Anot K. Stašaičio, minimas tyrimas tik patvirtino, kad staigios mirties atveju svarbiausias yra pradinis gaivinimas, kurį atlikti gali kiekvienas žmogus. Pasak jo, yra įrodyta, kad išgyvenamumą labiausiai pagerina du dalykai: krūtinės ląstos paspaudimai ir ankstyva defibriliacija.

 Didesnį pacientų, gydytų adrenalinu, mirštamumą, pašnekovo manymu, dažniausiai lemia širdies nepakankamumas ir išeminis galvos smegenų pažeidimas. Daugybinis organų nepakankamumas dėl kraujotakos centralizacijos ir kitų organų „apvogimo“ išsivysto retai.

 vlmedicina.lt

 Šaltiniai

 Hagihara A et al. Prehospital epinephrine use and survival among patients with out-of hospital cardiac arrest. JAMA, 2012, 307, 1161-8

 Callaway CW et al. Quastioning the use of epinephrine to treat cardiac arrest. JAMA 2012, 307, 1198-200