Suabejota nikotino turinčių preparatų saugumu(1)
Nikotino pakaitinė terapija – pagrindinė ir dažniausiai taikoma medikamentinė terapija norintiems mesti rūkyti. Populiarėja ir kitoks, nemedikamentinis nikotino produktas e-cigaretė. Vartojant nikotino turinčius medikamentus organizmas aprūpinamas nikotinu, prie kurio jis yra pripratęs. Todėl nekamuoja nemalonūs nutraukimo reiškiniai. Be to, greičiau atprantama nuo cigarečių, jei tik motyvacija yra stipri.
Ilgą laiką teigta, kad nikotino turintys preparatai ar priemonės yra ganėtinai saugūs ir jų nauda gerokai atsveria galima žalą. Tačiau ne per seniausiai sudvejota nikotino produktų saugumu - ar tikrai ši priemonė yra tokia saugi, kaip buvo manyta iki šiol?
Kad mesti rūkyti būtų lengviau
Rinkoje yra įvairių produktų su nikotinu. Štai nikotino guma leidžia nikotinui palaipsniui išsiskirti burnoje. Panašiai veikia ir pastilės. Pleistrai veikia kiek kitaip. Juos priklijavus, nikotinas palaipsniui prasiskverbia pro odą ir patenka į kraujotaką. Būna ir kitokių, retesnių, nikotino formų – inhaliatorių, burnos gleivinės purškalų.
Pakaitinė nikotino terapija padeda žmogui, nusprendusiam mesti rūkyti. Pagrindinis šios terapijos tikslas – sumažinti nemalonius nutraukimo reiškinius ir potraukį rūkalams, į organizmą palaipsniui tiekiant tam tikras nikotino dozes. Juk prie cigarečių priprantama todėl, kad surūkius cigaretę, padidėja tam tikrų chemikalų koncentracija nervų sistemoje. Pavyzdžiui, dopamino, noradrenalino. Kai žmogus staigiai meta rūkyti, šių chemikalų koncentracija taip pat staigiai nukrinta ir taip sukeliami nemalonūs reiškiniai - prasta nuotaika, nuotaikų svyravimai, alkis, kt.
Dažniausiai vienoje ar kitoje nikotino formoje yra trečdalis arba pusė cigaretėje esančio nikotino. Nikotinas padidina neuromediatorių koncentraciją kaip ir rūkymas, tad sumažėja nemalonių nutraukimo simptomų, jie tampa švelnesni. Galiausiai dozės po truputį mažinamos ir mažinamos, kol visiškai atprantama nuo nikotino.
Rūkymas žalingesnis
Pakaitinė nikotino terapija laikoma saugia, jei nikotino turintys preparatai tinkamai vartojami. Ir tas saugumas, ko gero, pirmiausia atsiranda dėl to, kad pats rūkymas savaime yra žalingesnis. Nes cigarečių dūmuose, be nikotino, yra daugybė kitų kenksmingų medžiagų: anglies monoksido, dervų, dirginančių medžiagų, kaip aldehidai, ketonai. Didžioji šių medžiagų dalis – potencialūs kancerogenai ar kvėpavimo takus žalojančios medžiagos.
Iki šiol, kalbant apie nikotinų preparatų saugumą, buvo minimi du pagrindiniai dalykai. Nikotino preparatų negalima vartoti nėščiosioms, planuojančioms pastoti, žindančioms moterims. Ką bekalbėti apie tai, kad negalima ir rūkyti. Dėl nikotino preparatų saugumo su specialistu taip pat turėtų pasitarti širdies problemų turintys, sergantys žmonės. Ypač jei žmogus po širdies smūgio arba jam yra išsivysčiusi aritmija, krūtinės angina ar panašios būklės. Neverta net minėti, kad rūkyti juolab tokiu atveju negalima.
Nustatyta, kad pakaitinė nikotino terapija dvigubai efektyviau padeda žmogui mesti rūkyti (nei staigus rūkymo nutraukimas). Stipresniam efektui kartais kombinuojamos kelios nikotino formos, nikotinas vartojamas su kitais padedančiais mesti rūkyti preparatais. Bet dėl to reiktų pasitarti su specialistu. Be to, nemažiau svarbi žmogaus motyvacija, nusiteikimas, artimųjų palaikymas.
Šalutinis poveikis
Iki šiol buvo minimi keli pagrindiniai šalutiniai poveikiai. Pavyzdžiui, staigiai nutraukus nikotino produktų vartojimą galimas panašus nutraukimo efektas, kaip ir staigiai metus rūkyti. Dėl to preparatus reikia vartoti tiksliai pagal instrukciją ir dozes mažinti palaipsniui.
Kalbant apie gumas ar pastiles pabrėžiamas nemalonus gumos skonis, dilgčiojimas ant liežuvio, kramtant gumą. Taip pat pykinimas ir rėmuo, žagsėjimas. Pleistrai gali sukelti odos paraudimą, niežėjimą, dilgčiojimą, netgi dilgėlinę. Tai gali būti organizmo reakcija į nikotiną arba į pleistro pagrindo medžiagas. Tad labai jautrūs ir alergiški žmonės turėtų būti itin atsargūs.
Nustatyta, kad nikotino pleistrai gali sukelti miego problemas. Tai būdinga tiems pleistrams, kurie nešiojami 24 val. Mat organizmas nėra pasiruošęs gauti nikotino dozę, kai mes miegame.
Bet visi galimi šalutiniai poveikiai iki šiol puikiai nusvėrė žalą, kurią daro įprastų cigarečių rūkymas.
Saugumas turėtų būti ištirtas labiau
Viskas prasidėjo Virdžinijos bioinformatikos institute (JAV). Čia atrasta, jog vienkomponentės nikotino priemonės (kuriose yra tik vienas nikotinas) visgi gali turėti įtaką onkologinių ligų išsivystymui. Ir viskas tik todėl, kad vienas nikotinas – taip pat galingas kancerogenas, o jo turintys produktai gali būti ne tokia nekalti, kaip manyta seniau.
Iki šiol buvo žinoma tai, kad cigarečių dūmų sudėtyje, be nikotino, yra daugybė kitų medžiagų. Būtent tos kitos medžiagos laikomos kancerogenais, galinčiaus sukelti vėžį. Pats nikotinas iki šiol laikytas daugiau priklausomybę sukeliančia medžiaga nei kancerogenu. Todėl dėl priemonių su nikotinu saugumo didesnių abejonių pasitaikydavo ne taip ir daug. Bet paskutiniai moksliniai tyrimai Virdžinijoje galėtų priversti sunerimti: dėl kancerogeninių paties nikotino savybių įmanomos ląstelės DNR mutacijos.
Mokslininkai išsiaiškino, jog nikotinas gali sukelti tūkstančius mutacijų, pakitimų vienoje ląstelėje. Toks mutacijų pobūdis vadinamas vieno nukleotido polimorfizmu. Pavienio nukleotido polimorfizmas buvo pastebėtas tose ląstelėse, kurios buvo veikiamos grynu nikotinu. Pavienių nukleotidų polimorfizmo schema labai panaši į tai, kas vyksta ląstelėse, kai jos susiduria su oksidaciniu stresu – pagrindiniu vėžio sukėlėju ir skatintoju.
Pavienių nukleotidų polimorfizmas natūraliai būdingas kiekvieno iš mūsų DNR. Ir dažniausiai tai nutinka vienam iš 300 nukleotidų. Jei šie pokyčiai yra randami DNR viduje tarp genų, jokia žala greičiausiai nebus padaryta. Tačiau jei polimorfizmas įvyksta geno viduje arba svarbiuose regionuose aplink geną, gali keistis geno funkcija. O pokyčiai gali turėti įtakos įvairių ligų atsiradimui, organizmo reakcijai į vaistą, aplinkos teršalus.
Harold Garner, minėto instituto vadovas, pabrėžia atradimo svarbą: „Tai pirmas kartas, kai tiksliai išmatuotas, atrastas didelis genetinių variacijų skaičius, kurį sukelia grynas nikotinas. Tai parodo, kad šis komponentas, net būdamas vienas, gali sukelti mutacijas ir kartu su kitais faktoriais prisidėti prie vėžio išsivystymo. Ir nikotino produktų saugumu rimtai suabejota kone pirmąjį kartą po to, kai šie produktai pradėti vartoti kaip pagalbinės priemonės metant rūkyti“.
Kaip ir dažniausiai nutinka po to, mokslininkas pridūrė, jog tolesnės studijos turi būti atliktos tam, kad būtų suprasti ilgalaikės pasekmės vartojant gryną nikotiną. Gal išsamesni rezultatai ir įrodymai galės būti nikotino produktų žalos ir naudos santykio persvarstymo priežastimi ateityje.
Nikotino preparatai Lietuvoje
Lietuvoje registruotos kelios nikotino vaistinių preparatų formos: kramtomoji guma, transderminiai pleistrai, kietosios pastilės, burnos gleivinės purškalas. Skiriasi ne tik vaistų formos, bet ir stiprumas, poveikio trukmė, vartojimo dažnumas.
Lietuvoje registruotų nikotino preparatų charakteristikų santraukos mini tokius galimus nikotino produktų šalutinius poveikius, kaip pykinimą, virškinimo trakto veiklos sutrikimą, galvos skausmą, alergines reakcijas, miego sutrikimus ir pan.
Šaltiniai:
Stead LF, et al. (2008). Nicotine replacement therapy for smoking cessation. Cochrane Database of Systematic Reviews (1)
Morales-Suarez-Varela MM, et al. (2006). Smoking habits, nicotine use, and congenital malformations. Obstetrics and Gynecology, 107(1): 51–57
https://www.fda.gov/forconsumers/consumerupdates/ucm345087.htm
Susiję straipsniai
