Lietuvos medikų pasirengimas ekstremalioms situacijoms: 8 iš 10 nesijaučia užtikrintai

Minint trečiąsias karo Ukrainoje metines, Jaunųjų gydytojų asociacija kvietė Kauno klinikų medikus į konferenciją apie jų pasirengimą veikti karo ir kitų ekstremalių situacijų metu. Renginio metu pristatyti tyrimai parodė, kad tik 2 iš 10 šalies gyventojų visiškai pasitiki gydytojų pasirengimu suteikti pagalbą ekstremalių situacijų metu.

Reklama

Jaunųjų gydytojų asociacijos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter" tyrimai“ šių metų sausį atlikta reprezentatyvi apklausa taip pat atskleidė, kad beveik pusė respondentų (49 proc.), teigia, kad nors jie greičiau pasitiki medikais, tačiau mano, kad ne visi medicinos darbuotojai pasirengę ir gebėtų suteikti pagalbą.

Tuo metu penktadalis respondentų išsakė nepasitikėjimą, manydami, kad daugumai medikų trūksta reikiamų įgūdžių ir pasirengimo, 12 proc. apklaustųjų visiškai nepasitiki medikų gebėjimu dirbti ekstremalių situacijų akivaizdoje.

„Jau trejus metus karas vyksta visai šalia mūsų, tačiau nepaisant to, mes Lietuvoje nežinome, ką daryti įvykus ekstremaliai situacijai. Kaip ir rodo atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas, gyventojai mano, kad ne visi medikai būtų pasiruošę suteikti pagalbą ekstremalių situacijų metu. Mūsų atlikta gydytojų apklausa rodo, kad net 8 iš 10 gydytojų nesijaučia pasiruošę dirbti ekstremalių situacijų metu. Kviečiame pradėti nuo savęs ir lavinti įgūdžius, kurie gali padėti išgelbėti gyvybes“, – sako Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Panavienė,

Pasiruošimas mažina baimes

LSMU Kauno klinikų Ambulatorinio diagnostikos centro vyr. slaugytoja-slaugos administratorė Jolanta Litvinienė drąsina ne tik medikus, bet ir kiekvieną asmeniškai atsidaryti pirmosios pagalbos vaistinėlę ir įsivertinti, ar žinotume, ką daryti su kiekviena priemone. Anot jos, toks išankstinis pasiruošimas padeda jaustis užtikrinčiau, prireikus šių žinių ir kartu didina saugumą.

„Baimė atsiranda dėl nežinojimo ir neužtikrintumo, ką mokame, todėl reikia pradėti nuo savęs ir savo įgūdžių stiprinimo. Ištikus ekstremalioms situacijoms, tenka daryti dalykus, kurių niekada neteko, tai bus visai kitos darbo sąlygos, todėl svarbu pagalvoti, ko galiu pasimokyti dabar, kad jausčiausi saugiau. Tai yra tarsi draudimo polisas. Ši pagalba reikalinga ne tik darbe, bet ir namuose, žiniomis svarbu pasidalyti ir su artimaisiais, kad kiekvienas žinotų, kaip elgtis“, – sako slaugytoja.

Jai antrina ir LSMU Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė Vilma Traškaitė-Juškevičienė. Anot jos, daugiausiai kalbama apie turniketo uždėjimą, tačiau svarbu suprasti, kad vien šiuo veiksmu pagalba nesibaigia. „Man tenka bendradarbiauti su Lietuvos kariuomene, apsirengdami visą ekipuotę, turniketus įsidedame ten, kur tik galime rasti laisvą vietą. Kuo geriau būsime apsirūpinę priemonėmis, tuo geriau galėsime pasirūpinti aplinkiniais. Kiekvieno iš mūsų rankose yra didžiulė galia – išgelbėti gyvybę, padėti artimajam ir ta galia mes turime pasinaudoti ir žinoti, kaip pasinaudoti. Tuomet, kai ištinka ekstremali situacija ir būna daug streso, panika, žvilgsniai krypsta į mus ir mes neturime teisės panikuoti, turime susiimti save ir padėti kitiems“, – drąsina gydytoja.

Kaip pasinaudoti turniketu?

Kaip sako gydytoja V. Traškaitė-Juškevičienė, turniketo uždėjimas – tik vienas iš nedaugelio įgūdžių, kurie svarbūs ekstremalių situacijų metų. Tačiau bent minimalūs įgūdžiai turėtų tapti kiekvieno sveikatos priežiūros specialisto mokymų dalimi. Medikų pasiruošimui ekstremalioms situacijoms bus skiriamas dėmesys ir Jaunųjų gydytojų asociacijos gegužės 10–11 d. organizuojamame medikų bendruomenei skirtame renginyje „TransForm 8.0: misija – būk pasiruošęs“. Renginio tikslas – įkvėpti ir telkti medikų bendruomenę, stiprinti asmeninę lyderystę ir pilietiškumą, suteikti žinių ir įgūdžių, reikalingų ruošiantis darbui ekstremalių situacijų ir karo metu. Jaunųjų gydytojų asociacija ragina nelaukti nurodymų iš valdžios institucijų, prisiimti asmeninę atsakomybę ir pradėti kartu ruoštis karo grėsmėms jau dabar.

LSMU Kauno klinikų Skubios medicinos gydytojas rezidentas Paulius Blažauskas sako, kad naudotis turniketu labai paprasta, o išmokti to galima per 10–15 minučių, svarbiausia nebijoti naudoti. „Jeigu žmogui kraujuoja iš galūnės, pirmiausiai prašome, kad žmogus spaustų žaizdą, tuo metu mes pasiimame spaudžiamąjį tvarstį, jeigu šis nepadeda, tuomet naudojame turniketą. Jis dedamas virš žaizdos ir veržiame tiek, kiek įmanoma, užfiksuojame ir turime sukti. Svarbu suprasti, kad sukimas yra skausmingas, nes suspaudžia, tiek raumenis, tiek nervus, tiek kraujagysles. Užfiksavus turniketą, svarbu pasižiūrėti laiką ir užrašyti jį minučių tikslumu. Jeigu kraujavimas nesiliauja, reikėtų panaudoti dar vieną turniketą“, – paaiškina gydytojas.