Nuo išimamų protezų iki implantų: kaip susigrąžinti šypseną ir gyvenimo kokybę

Daugumos ar visų dantų netekimas – itin dažna vyresnio amžiaus žmonių problema, tačiau ji nėra neišvengiama. Pagrindinė dantų praradimo priežastis yra ilgalaikė prasta burnos higiena ar net visiška jos nepriežiūra.

Reklama

„Dėl to, kad dantys prasti ar jau prarasti, nereikia kaltinti genų, močiučių, senelių ar visos giminės, – sako jis. – Nors vis dar gajūs mitai, kad prastą dantų būklę lemia genetika, nepakankamas pieno vartojimas vaikystėje ir kalcio trūkumas, didžiausią įtaką jai turi burnos higienos įpročiai ir reguliariai atliekama profilaktika“, – teigia odontologijos klinikos „32:Balti“ burnos chirurgas dr. Mindaugas Pranskūnas.

Pašnekovas sako, kad nors dantų netekimo problema yra efektyviai sprendžiama, protezavimą iš dalies kompensuoja Teritorinės ligonių kasos (TLK) ir dauguma žmonių mūsų šalyje gali sau leisti kokybišką dantų atkūrimą, daugelis vis dar delsia kreiptis į specialistus. „Dažnas net nesusimąsto, kokią svarbią funkciją dantys atlieka mūsų organizme ir kaip gali pasikeisti fizinė ir emocinė savijauta juos susigrąžinus“, – sako dr. M. Pranskūnas ir pasakoja apie tai plačiau.

Kas nutinka netekus dantų

Pasak gydytojo, netekęs visų ar daugelio dantų ir jausdamas diskomfortą dėl šypsenos išvaizdos, žmogus mažiau šypsosi, vengia bendravimo. Praradus daugiau dantų, likusieji ima migruoti, sukandimas tampa nestabilus, sutrinka kramtymo funkcija. Dėl to gali kilti sąnarių skausmai, pasikeisti sąkandis, atsirasti migrena, į smilkinį, pakaušį ar ausis plintantys skausmai.

Norint tinkamai ištarti tam tikrus garsus, liežuvis turi atsiremti į gomurį ir priekinius dantis. Jei jų nėra, kai kurių garsų aiškiai ištarti nepavyksta ir imama švepluoti. Netekus šoninių dantų, nukenčia sprogstamųjų garsų formavimas. Panašus efektas pasireiškia ir nešiojant gomurį dengiančius išimamus protezus – liežuviui remiantis ne į natūralų gomurį, o į plastmasinę plokštelę, garsai formuojami nenatūraliai, todėl kalba tampa neaiški.

Burnos chirurgo teigimu, dantų praradimas lemia ir nepageidaujamus veido pokyčius. „Veidas skirstomas į tris trečdalius: viršutinį (iki akių centro), vidurinį (nuo akių centro iki nosies sparnelio apačios) ir apatinį (žemyn nuo nosies sparnelio). Nors netekus dantų, viršutinis ir vidurinis trečdaliai beveik nekinta, apatinis keičiasi gan stipriai. Dėl žandikaulio kaulo atrofijos ir aukščio sumažėjimo gali susiaurėti ar „sukristi“ skruostai, įdubti lūpos, aplink burną atsirasti vertikalios raukšlės. Jei šios raukšlės labai ryškios, o burnos priežiūra netinkama, gali išsivystyti grybelinės infekcijos, iššutimai, kitos burnos ertmės ligos“, – aiškina jis.

Dr. M. Pranskūnas atkreipia dėmesį, kad daugelis žmogaus sveikatos problemų prasideda būtent burnos ertmėje. Jei burnos būklė prasta, tai gali sistemiškai paveikti visą organizmą. „Įsivaizduokime, kad burnos gleivinė yra delno dydžio. Jei joje yra uždegimas ar pūliuojančios kišenės, tai prilygsta žaizdai delno dydžio bet kurioje kūno vietoje – ant kojos ar krūtinės. Ar mes ramiai stebėtume tokią pūliuojančią žaizdą, jei ji būtų matoma?“, – retoriškai klausia gydytojas. Deja, pasak jo, burnos ertmėje tokios problemos dažnai ignoruojamos, o kraujotaka čia itin gera ir tai reiškia, kad infekcija gali lengvai išplisti į kitus organus.

Taigi, burnos chirurgo teigimu, kuo ilgiau laukiama, tuo daugiau prarandama. „Kuo vėliau kreipsitės dėl dantų atkūrimo, tuo daugiau praradimų reikės kompensuoti – procesas užtruks ilgiau, estetinis rezultatas gali būti prastesnis, o išlaidos – didesnės“, – įspėja jis.

Ekonomiškiausias prarastų dantų atkūrimo būdas – išimami protezai

Kalbėdamas apie prarastų dantų atkūrimo metodus, dr. M. Pranskūnas sako, kad nors greičiausias ir pigiausias jų yra išimami protezai (plokštelės), jie nėra pakankamai estetiški, stabilūs ir komfortiški. Be to, remiantis moksliniais tyrimais, net esant idealiai žandikaulio anatomijai ir tobulai pagamintoms plokštelėms, jomis, lyginant su natūraliais dantimis, atkuriama tik apie 25 proc. kramtymo efektyvumo. Tuo tarpu ant implantų atkurti dantys kramtymo funkciją gali sugrąžinti net 100 proc.

„Norint pagerinti išimamų protezų stabilumą, juos galima fiksuoti ant lokatorių. Tačiau svarbu suprasti, kad du implantai neužtikrina visiško stabilumo. Kai jie sujungiami, tarp jų susidaro linija, todėl protezas, būdamas plokščias, ant tos linijos gali suptis – tai fizikos dėsniai, kurių nepakeisime. Nepaisant to, fiksavimas ant lokatorių yra geresnis sprendimas nei įprastos plokštelės, kurios laikosi vien tik vakuumo principu. Tačiau visai kas kita, kai įsriegiami keturi, šeši ar net aštuoni implantai: sujungus juos, susidaro vientisa plokštuma, todėl ant jų tvirtinami protezai yra visiškai stabilūs ir maksimaliai komfortiški“, – aiškina burnos chirurgas.

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai, kad ir kaip žmogus norėtų, dėl žandikaulio anatomijos ar kitų dalykų implantų įsriegti nepavyksta. Tokiu atveju vieninteliu sprendimu lieka išimami protezai.

Optimalus implantų skaičius: ką svarbu žinoti

Kalbėdamas apie ant implantų fiksuojamus protezus ir optimalų implantų skaičių, dr. M. Pranskūnas sako, kad principas yra paprastas – kuo daugiau implantų, tuo patikimesnis ir patogesnis dantų atkūrimas. „Jeigu įsriegiame 4 implantus, tampame priklausomi nuo tam tikrų protezų konstrukcijų ir kitokių variantų pacientui pasiūlyti negalėsime, – sako gydytojas. – Atkuriant dantis ant 4 implantų, būtinas tvirtas rėmas, todėl laikini protezai gaminami iš vientiso plastmasės bloko, o nuolatiniai – hibridiniai: frezuoto titano sija su kompozitiniais dantimis ir apdaila.“

Jeigu sriegiami 6 implantai, protezų pasirinkimas tampa platesnis – galima rinktis ir cirkoninį protezą, nors ir reikės jį skelti per centrą. 8 implantai suteikia dar daugiau laisvės – galima atkurti dantis tiltelių ar pavienių protezų pavidalu.

„Jeigu žandikaulis yra didelis ir galime įsriegti pakankamo ilgio bei pločio implantus, dantis galima atkurti ir ant 4 implantų. Tačiau pacientas turi žinoti, kad vėliau jam panorėjus cirkonio protezų, dėl per didelės lūžio rizikos jų uždėti negalėsime, – aiškina dr. M. Pranskūnas. – Jei žandikaulis nėra pakankamai didelis, paviršiaus plotą reikia kompensuoti didesniu implantų skaičiumi. Tai ypač svarbu atkuriant dantis viršutiniame žandikaulyje, kur kaulas dažniausiai būna minkštesnis ir mažiau stabilus.“

Ar visada po implantacijos galima iš karto pritvirtinti laikinus dantis

Jei klinikinė situacija tinkama ir viskas iš anksto suplanuota, laikini protezai gali būti pritvirtinti iškart po implantacijos. „Po 4–5 valandų procedūros pacientas gali išeiti su naujais dantimis,“ – sako dr. M. Pranskūnas. Visgi dažniausiai laikini protezai uždedami per 24 valandas.

Laikinus protezus rekomenduojama nešioti mažiausiai pusmetį, o maksimali jų dėvėjimo trukmė priklauso nuo protezų rūšies ir gamintojų rekomendacijų – kai kuriais atvejais jie gali būti nešiojami 2–3 metus. „Tačiau per nustatytą laiką svarbu juos pakeisti. Laikini protezai yra pagaminti iš plastmasės, kurios mikrostruktūra yra porėta. Jeigu jie nepakeičiami laiku, porose gali kauptis įvairias burnos ertmės ligas sukeliančios bakterijos“, – įspėja burnos chirurgas.

Kaip planuojamas dantų atkūrimas ir kodėl svarbus tinkamas pasiruošimas

Pacentui atvykus į konsultaciją dėl dantų atkūrimo, pirmiausia surenkama išsami anamnezė – įvertinama bendra sveikatos būklė, lėtinės ligos, vartojami vaistai. Tuomet atliekama burnos apžiūra, rentgeno tyrimai, burnos skenavimas, fotografavimas, aptariami paciento lūkesčiai.

Pasak dr. Mindaugo Pranskūno, planuojant dantų atkūrimą, galioja tam tikri bendri principai: įvertinamos paciento anatominės savybes, kaulo kiekis, įsitikinama, ar nėra ūmių uždegiminių procesų, atliekami reikiami tyrimai. Vienas svarbiausių diagnostikos metodų – 3D rentgeno nuotrauka, suteikianti išsamią informaciją apie dantų, kaulo ir minkštųjų audinių būklę. Tačiau gydytojas pabrėžia, kad ne mažiau svarbus yra pokalbis su pacientu.

„Svarbu išsiaiškinti bendrą paciento sveikatos būklę, ar jis neserga sisteminėmis ligomis, nėra alergiškas, kokius vaistus vartoja. Taip pat būtina įvertinti burnos priežiūros įgūdžius – jei pacientas jų neturi ar nėra pasirengęs jų įgyti, gali būti siūlomas kitoks protezavimo sprendimas. Svarbūs ir finansiniai lūkesčiai – jei pacientas yra numatęs tam tikrą biudžetą, gydytojas siekia pasiūlyti optimaliausią variantą. Kartais tai gali būti, pavyzdžiui, plokštelės fiksavimas ant lokatorių su dviem implantais“, – sako burnos chirurgas.

Remiantis surinkta informacija, pacientui parengiamas individualus gydymo planas, kuris dažniausiai jam pristatomas to paties vizito metu, o kai kuriais atvejais – kitą dieną. Kiekvienam pacientui stengiamasi pasiūlyti kelis problemos sprendimo būdus, aiškiai išdėstyti jų privalumus ir trūkumus, nes tik turėdamas visą informaciją, jis gali priimti tinkamiausią sprendimą.

Patvirtinus gydymo planą ir pasirinkus dantų atkūrimą ant implantų fiksuojamais protezais, pacientui paskiriama implantacijos procedūros data. Jei tam nėra kliūčių, visuomet pirmenybė teikiama vienmomentei implantacijai, leidžiančiai per vieną procedūrą pašalinti pažeistus dantis, įsriegti implantus ir pritvirtinti laikinus dantis. Tačiau vienas svarbiausių implantacijos sėkmės veiksnių yra burnos ertmės būklė.

Kartais prieš implantaciją pacientui rekomenduojama atlikti profesionalią burnos higieną, ypač jei dantenos yra uždegiminės. „Pacientai dažnai klausia, kodėl reikalinga higiena, jei visi dantys vis tiek bus pašalinti. Atsakymas paprastas – pašalinus dantis iš karto sriegiami implantai ir tvirtinami laikini protezai, todėl būtina sudaryti tinkamas sąlygas gijimui. Svarbu maksimaliai sumažinti bakterijų kiekį burnoje ir pagerinti dantenų būklę“, – aiškina dr. M. Pranskūnas.

Kartais dantenų uždegimas būna toks stiprus, kad prieš implantaciją prireikia ne vienos higienos procedūros. Pacientai dažnai nustemba, kaip po jų pagerėja bendras burnos ertmės komfortas ir jų savijauta. Tačiau svarbu suprasti, kad burnos higiena nesibaigia vienkartine procedūra – tinkami kasdieniai įpročiai yra būtini siekiant išvengti dantenų ir kaulo uždegimų ateityje.

„Atsakingas gydytojas niekada nepradės implantacijos ir dantų atkūrimo, kol nebus pašalintas uždegimas ir pacientas neišmoks tinkamai prižiūrėti burnos ertmės“, – pabrėžia gydytojas. –Esant prastai burnos higienai, besikaupiančios bakterijos gali sukelti periimplantitą – uždegimą aplink implantą, kuris dažnai baigiasi implanto praradimu.“

Anestezijos pasirinkimas priklauso nuo paciento pageidavimų ir procedūros sudėtingumo – ji gali būti atliekama taikant vietinę nejautrą arba sedaciją. Atvykstant dantų atkūrimo procedūrai svarbu apsirengti patogiai, nes teks ilgai praleisti odontologo kėdėje. Taip pat, jei bus taikoma tik vietinė nejautra, rekomenduojama sočiai pavalgyti.

Ar dantų atkūrimo metu patiriamas diskomfortas

Pasak burnos chirurgo, diskomforto pojūtis dantų atkūrimo metu yra labai subjektyvus ir glaudžiai susijęs su žmogaus vaizduote. Kai kuriems pacientams nerimas kyla vos įžengus į kliniką, pajutus specifinį kvapą ar išgirdus odontologinių instrumentų skleidžiamus garsus. Todėl šiuolaikinės odontologijos klinikos stengiasi sukurti kuo jaukesnę aplinką – pasirūpina raminančia muzika, maloniais kvapais, dėmesingu personalu ir draugišku bendravimu.

Tačiau jeigu paciento baimė ir nerimas yra labai stiprūs, jam siūloma procedūras atlikti taikant sedaciją. Dr. M. Pranskūnas prisimena atvejį, kai pacientas iš baimės net negalėjo atsisėsti į odontologo kėdę – drebėjo, negalėjo savęs suvaldyti, todėl gydytojas jo burną turėjo apžiūrėti laukiamajame, pasišviesdamas telefono prožektoriumi. Vis dėlto buvo sutarta atlikti gydymą su sedacija, ir jau po kelių procedūrų tas pats pacientas drąsiai sėdosi į kėdę, leido apžiūrėti burną ir pakoreguoti sąkandį.

„Kartais žmonės ateina pasiryžę gydymui, bet paskutinę akimirką tiesiog pabėga iš klinikos. Su kai kuriais pacientais darbas užtrunka ilgiau, nes reikia ne tik gydyti, bet ir padėti įveikti jų baimes. Tačiau kai pavyksta įgyti paciento pasitikėjimą, jo požiūris į odontologiją pasikeičia iš esmės“, – dalijasi patirtimi gydytojas.

Jis pabrėžia, kad gydytojo jautrumas, dėmesingumas, gebėjimas išklausyti ir reaguoti į paciento emocijas yra pagrindiniai veiksniai, padedantys įveikti baimes. Kartais, norint užtikrinti paciento komfortą, procedūros tempas sulėtinamas, dalis darbų perkeliama kitam vizitui. Tačiau būtent šis individualus požiūris ir dėmesys paciento poreikiams leidžia žingsnis po žingsnio įveikti odontologinę baimę ir suteikti žmogui galimybę džiaugtis sveikais dantimis, o tuo pačiu ir kokybišku gydymu.

Atkurtų dantų ilgaamžiškumas labiausiai priklauso nuo atsakingo paciento požiūrio

Pasibaigus dantų atkūrimo procedūrai ir uždėjus laikiną protezą, pacientui po 10–14 dienų skiriamas kontrolinis vizitas. Jo metu tikrinamas sąkandis, vertinama, ar nėra stresinių vietų, kuriose lokalizuojasi kramtymo krūvis. „Jeigu viskas gerai, sekančiam vizitui pacientas turės atvykti tik tada, kai nuspręs laikinus protezus pakeisti nuolatiniais. Tačiau jei pastebima, kad nėra stabilaus sukandimo, vizitai gali būti dažnesni“, – aiškina burnos chirurgas.

Kalbėdamas apie protezų ilgaamžiškumą lemiančius veiksnius gydytojas sako, kad vienas svarbiausių yra tinkama burnos higiena. „99 proc. dantų problemų kyla dėl netinkamų burnos priežiūros įpročių, todėl labai svarbu juos formuoti. Jei pacientas anksčiau nesirūpino tinkama burnos higiena, maždaug pusę metų po dantų atkūrimo kas kelis mėnesius jis bus kviečiamas kontroliniams vizitams, kurių metu bus vertinama burnos priežiūra, atsakoma į jam rūpimus klausimus, pateikiamos rekomendacijos. Vėliau vizitai skiriami kas pusmetį. Nuolatinė stebėsena yra labai svarbi, nes jeigu žmogus nesikeis ir nepradės tinkamai rūpintis burnos higiena, jis lygiai taip pat, kaip savus dantis, rizikuoja prarasti ir implantus“, – įspėja gydytojas.

„Mūsų tikslas – kad atkurti dantys, kaip ir natūralūs, tarnautų visą likusį gyvenimą. Tai įmanoma, jei gydymas atliktas kokybiškai, sukandimas tinkamai subalansuotas, o pacientas atsakingai rūpinasi burnos higiena. Tačiau jei burnos priežiūra bus apleista, atkurti dantys gali tarnauti vos dešimtmetį ar net trumpiau“, – įspėja patyręs dantų atkūrimo specialistas.

Burnos chirurgas dr. M. Pranskūnas vis dar dvejojančius dėl dantų atkūrimo ragina bent jau ateiti pasitarti su specialistu: „Tik gavę išsamią informaciją galėsite priimti sprendimą – reikia jums to ar ne.“