Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai ragina pasirūpinti šachtinio šulinio vandens kokybe ne tik po pavasario polaidžio, bet ir rudenį, besibaigiant intensyviems ūkio darbams. Gerti ir naudoti maisto gaminimui šulinio vandenį rekomenduojama tik patikrinus, ar jame nėra sveikatai pavojingų medžiagų. Ypač atidžios turėtų būti besilaukiančios moterys ir šeimos, auginančios kūdikius iki 6 mėn. amžiaus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ (Žin., 2012, Nr. 135-6920), Centras organizuoja kastinio šulinio vandens cheminius tyrimus, kurių vandenį vartoja nėščios moterys ar šeimos, auginančios kūdikius iki 6 mėn. amžiaus. Šiai asmenų grupei cheminis šulinio vandens tyrimas atliekamas nemokamai. Tyrimo metu geriamajame šulinio vandenyje nustatomas azoto grupės junginių - nitritų ir nitratų kiekis. Pagal Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606) (toliau - HN 24:2003) reikalavimus, nėščiųjų ir kūdikių iki 6 mėn. amžiaus maistui skirtame vandenyje leidžiama nitratų norma yra iki 50 mg/l, o nitritų - iki 0,50 mg/l.
Apsinuodijus nitratais, gali pasireikšti methemoglobinemija. Jos metu kraujyje susidaręs methemoglobinas į audinius negali pernešti deguonies, dėl to atsiranda deguonies trūkumo požymiai. Kūdikiams atsiranda vėmimas, dusulys, pamėlsta oda bei gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, kūdikis gali net mirti.
2013 m. sausio-rugpjūčio mėnsį Centras ištyrė 209 šulinių vandenį, kurį vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Iš gautų tyrimų duomenų nustatyta, kad daugiau nei 63 proc. Panevėžio apskrityje tirtų šulinių buvo užteršti chemiškai. Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu situacija buvo panaši: chemiškai ištirti 208 šuliniai, iš kurių 57 proc. neatitiko HN 24:2003 reikalavimų. 2012 metais Centras ištyrė 341 Panevėžio apskrityje esantį šachtinio šulinio vandenį, iš kurių 40 proc. Panevėžio apskrityje tirtų šulinių buvo užteršti chemiškai.
Dažnai gyventojams kyla klausimų, kaip galima išvalyti bei dezinfekuoti šulinius. Informaciją apie šulinių įrengimą ir priežiūrą galite rasti Lietuvos higienos normoje HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ (toliau - HN 43:2005) (Žin., 2005, Nr. 90-3370; 2009, Nr. 127 - 5507). Šulinių ir versmių dezinfekciją gali atlikti įmonės, turinčios privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo licenciją.