Sumaištis dėl elektroninių kortelių

Šiomis dienomis pacientų eilės nutįso prie Kretingos ligoninės Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus registratūros, ligoniai būriuojasi ir Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. „Pradėjome pildyti kiekvieno paciento elektronines korteles, – tai užtrunka laiko ir dėl to kyla žmonių nepasitenkinimas“, – teigė Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė.

Reklama

Baiminasi pasakyti duomenis

I. Volskienės žodžiais, Sveikatos ministerijai vykdant reformą, būtina suskaitmeninti kiekvieno paciento duomenis, jo ligos istoriją ir perduoti į bendrą šalies duomenų bazę.

„Įsijungti į bendrą šalies elektroninę sistemą pradėjome rengtis dar pernai: apmokėme darbuotojus, įsigijome 18 kompiuterių, o šiemet – 17, nors jų reikėtų dar daugiau. O šių metų pradžioje pradėjome įvesti pacientų duomenis: asmens kodą, kur prisirašęs, ar su siuntimu ir kas siuntė, kokia diagnozė, ligos kodas, ar draustas ir panašiai. Būna, jog duomenų registras rodo, kad žmogus nedraustas, o jis tvirtina įsidarbinęs, tačiau duomenys sistemoje dar nesuvaikščioję. Visa tai užtrunka, žmonės nervinasi, o kiti replikuoja, kad darbuotojos kompiuteriu žaidžia“, – sudėtingą situaciją apibūdino I. Volskienė.

Ji sakė, jog darbo paskubinti nepavyksta, nors registratūroje papildomai įdarbinta 1 darbuotoja, - dabar jų yra 3. „Kol darbuotojos suveda duomenis, sistema fiksuoja laiką, kaip ir atliekant bankines operacijas. Ir kol nebaigia pildyti vieno asmens kortelės, šio darbo neatidėsi – antraip sistema atsijungia. Todėl ir Priėmimo skyriuje ligoniams tenka palaukti“, – kalbėjo I. Volskienė, prašydama pacientų kantrybės ir pakantumo.

Jos žodžiais, būna net kurioziškų situacijų: „Žmonės taip įsibaiminę aferistų apgaulių, kad nė gydymo įstaigoje nenori pasakyti savo asmens duomenų. Vienas žmogus skambino ir sakė visą naktį nemiegojęs, kam pasisakė asmens kodą“.

Jungiasi į dvigubą e. sistemą

Gydymo įstaigos vadovė neslėpė, jog personalas – skirtingų pajėgumų, per susirinkimus diskutuojama apie problemas, entuziastingesni darbuotojai palaiko ir padeda vieni kitiems.

Ligoninės gydytojai jau dirba, naudodamiesi elektroniniu parašu, – taip išrašomi siuntimai, reabilitacijos paslaugos, gimimo ir mirties liudijimai, o netrukus – vairuotojų pažymėjimai ir leidimai naudotis ginklu.

I. Volskienė neslėpė, jog kol kas įstaigoje tebegalioja dviguba tvarka – greta diegiamos elektroninės sistemos, dar naudojamasi ir popieriniais dokumentais.

„Mūsų sveikatos įstaiga privalo įsijungti į ankstesnę Ligonių kasos diegiamą sistemą „Sveidra“, o per Klaipėdos universitetinę ligoninę – į regiono projektą, kuriame taip pat dalyvauja ir Kartenos, Salantų ligoninės bei Psichikos sveikatos centras, o iš šio – į bendrą šalies informacinę sistemą ISPBI“, – tvirtino pašnekovė.

Išlaidos – pačių rūpestis

Įdiegus elektroninę sistemą Lietuvoje, kuri kitose ES šalyse jau sėkmingai veikia, I. Volskienė neabejojo, jog tai palengvins darbą: „Gydytojai galės matyti išsamią kiekvieno paciento ligos istoriją su rentgeno nuotraukomis. Tačiau parengiamasis darbas šiandieną – labai sudėtingas, juolab kad pati programa stringa, ji nėra kokybiška“, – neslėpė vadovė.

Pratęsdama mintį, ji samprotavo: „E. programa gydymo įstaigoms buvo numesta iš viršaus, kitur nukeliavo už ją sumokėti pinigai – 18 mln. eurų, o gydymo įstaigoms iš to nebuvo skirta nė kiek. Patiems teko ir kompiuterių įsigyti, ir jų tinklus prijungti, įrangos bei duomenų apsauga pasirūpinti ir dar teks patiems sistemą prižiūrėti“.