Šuns asistento mokymas kainuoja per 25 tūkst. eurų, bet toks šuo padeda ir fiziškai, ir emociškai

Geriausiu žmogaus draugu vadinami šunys ne tik tampa lygiaverčiais šeimos nariais, bet ir gali padėti žmonėms su negalia. Lietuvoje specialiai ruošiami šunys asistentai prisideda prie žmonių, kuriems reikia pagalbos ir palaikymo, gyvenimo kokybės, padedant jiems įveikti fizinius, emocinius ir socialinius iššūkius. Balandžio 24-ąją, minint Šuns dieną, šunys asistentai nusipelno ypatingo dėmesio, pasakojama pranešime žiniasklaidai.

Reklama

„Mūsų angelas su keturiomis kojomis ir uodega“, – taip meiliai 2 metų amžiaus auksinį retriverį Lokį vadina Klaipėdoje gyvenanti Inga. Moteris viena augina dvi paaugles dukras, turinčias autizmo spektro sutrikimų.

„Kas eiliniam vaikui būtų įprasta, autizmo spektro sutrikimų turinčiajam yra iššūkis – tiek nauji batai, tiek kiti dalykai. Prasidėjęs paauglystės etapas tų iššūkių dar daugiau pridėjo: vienai mergaitei paaštrėjo nerimo sutrikimai, dėl kurių beveik metus ji praleido namuose, nenorėjo bendrauti, tik užsidaryti ir išnykti“, – pasakoja Inga.

Psichologei rekomendavus, moteris pradėjo dairytis augintinio, kuris padėtų abiem mergaitėm įveikti emocinius iššūkius. Tuo metu ir sužinojo apie Lietuvoje ruošiamus šunis asistentus.

„Mums labai pasisekė, kad Lokis, kuris buvo ruošiamas padėti žmogui sergančiam depresija, turinčiam autizmo spektro sutrikimų, tuo metu dar laukė jam tinkamos šeimos. Patekome į atranką, kurios metu šuns treneriai įvertinę mūsų situaciją nusprendė, kad Lokis apsigyvens mūsų namuose“, – prisimena klaipėdietė mama.

Pasak Ingos, šuo asistentas atsirado šeimai pačiu sunkiausiu metu: dėl užsitęsusios vienos mergaitės būsenos moteris beveik metus negalėjo ramiai miegoti naktimis, buvo emociškai pavargusi ir išsekusi.

„Lokis padėjo ne tik mano dukroms, bet ir man pačiai. Jam atsiradus namuose, viskas pradėjo po truputį keistis į gera: vienai dukrai nebereikia tokių stiprių vaistų, kita pradėjo daugiau kalbėti, nors iki tol buvo itin nekalbi. Be to, Lokis ne tik padeda nuraminti mergaites, bet ir jas intuityviai saugo – atitraukia nuo lango, tvenkinio, neleidžia pabėgti. Pajutęs, kad kuri pradeda nerimauti, iškart neša savo žaislus, nukreipia dėmesį į save, mergaitės nusiramina, mažiau erzinasi jo draugijoje“, – džiaugiasi Inga jau beveik vienerius metus namuose esančiu augintiniu.

Padeda pasiekti ir rekordų

Šuns asistento naudą savo pavyzdžiu rodo ir Gineso rekordininkė, cerebriniu paralyžiumi serganti Ajana Lolat-Pažarauskienė – šiuo metu vykstančiame itin sudėtingame 320 km žygyje moterį lydi ne tik vokiečių aviganė Mulan, bet ir kiti šunys asistentai.

Nuo gimtojo Usėnų kaimo Šilutės rajone iki Druskininkų su ramentais žygiuojanti moteris siekia atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su negalia poreikius ir tuo pačiu kartu su specialiai tam įkurtu paramos fondu „Mulan fondas“ renka lėšas šunų asistentų rengimui. Kaip žygio pradžioje teigė A. Lolat-Pažarauskienė, šuo asistentas yra labai svarbus žmonių su negalia ar sergančių sunkiomis ligomis gyvenimams, todėl tokių pagalbininkų reikia kuo daugiau.

„Žavimės Ajanos stiprybe ir užsispyrimu, toks žygis būtų nemenkas iššūkis ir negalios neturinčiam žmogui. Džiaugiamės galimybe tapti šios prasmingos kelionės dalimi ir prie jos prisidėti. Žmonių su negalia poreikiai, jų integracija visuomenėje yra labai svarbūs visai „Bitės Lietuva“ komandai“, – komentuoja Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.

Skaitmeninių paslaugų bendrovės vadovas atskleidžia, jog dar vieno rekordo siekiančiai Ajanai ir ją lydinčiai komandai suteikė kemperį, kuriame visą Lietuvą įkvepianti žygeivė gali atsikvėpti ir pailsėti po didžiulės fizinės bei psichologinės ištvermės reikalaujančios dienos.

Paruošimas kainuoja ir 25 tūkst. eurų

Pasak kinologo Vlado Babičevo, šunys būti žmonių su negalia asistentais ruošiami nuo 2 mėn. amžiaus. Tam dažniausiai pasirenkamos labiau socializuotis linkusių šunų veislės, pavyzdžiui, retriveriai, labradorai.

„Nors teoriškai šuniu asistentu gali tapti bet kurios veislės atstovas, ne kiekvienas šuniukas tam tinkamas. Atsirinkdami šuniukus domimės jų genealogija, tėvais, stebime elgesį ir charakterį. Būsimas asistentas turi būti nei per aktyvus, nei per ramus“, – teigia šunis asistentus ruošiančio „Mulan fondo” kinologas.

Pašnekovo teigimu, pirmus metus šunys asistentai mokomi paklusnumo komandų, elgesio namuose, taip pat socializacijos tarp kitų gyvūnų ir žmonių. Vėliau prasideda specialūs mokymai, kurių metu šunys ruošiami asistuoti žmonėms su įvairiomis negaliomis ir sveikatos sutrikimais.

„Šunys asistentai ruošiami konkrečiai negaliai, tad geriausia, kai iškart žinome, kokiam žmogui šuo turės padėti, arba vėliau ieškome konkretaus šuns gebėjimus atitinkančios šeimos. Šuo asistentas gali būti išmokytas atpažinti panikos atakas, stabdyti žmogų nuo žalingo ar pavojingo elgesio, pakelti ir atnešti įvairius daiktus, pajausti širdies pulso ar cukraus kraujyje padidėjimą, taip pat atlikti kitas konkrečiai žmogaus situacijai reikiamas komandas“, – vardina V. Babičevas.

Įprastai šuns asistento paruošimas gali užtrukti ir porą metų, o patekęs pas žmogų su negalia jis dar kurį laiką būna lankomas trenerio ir tęsia mokymąsi jau naujo savininko aplinkoje. Paklaustas, kodėl toks brangus šunų asistentų paruošimas, galintis kainuoti ir 25 tūkst. eurų, kinologas atkreipia dėmesį, kad tai yra bendra išlaidų suma ne už vienerius metus: „Kainuoja ne tik šuniukas, kurį įsigyjame iš veislyno su tvarkingais dokumentais, bet ir jo maistas, dresūra, veterinarinės paslaugos, kelionės“.

Žygiuodama per Lietuvos miestus ir miestelius Ajana nori padėkoti žmonėms, kurie remia „Mulan fondą”, taip pat pakviesti aukoti tolesniam labdaringo projekto veiklos tęstinumui. Moteris siekia surinkti 100 tūkst. eurų, kurie bus skirti  naujiems šunims asistentams ruošti. Aukoti galima tinklapyje mulanfondas.lt.