„Susiveikti“ neįgalumą turėtų būti sunkiau

Vakar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) pristatė 2015 m. veiklos rezultatus ir šiais metais numatomus negalios nustatymo pokyčius. Tarnybos vadovo teigimu, pernai patvirtinti onkologinių ligonių vertinimo kriterijai, griežta vidinė darbuotojų kontrolė davė teigiamų vaisių.  Tačiau atsirado naujų iššūkių – išankstiniai gydytojo ir ligonio susitarimai, diegiama nauja e. duomenų mainų sistema ar kuriamas specialiųjų poreikių vertinimo ir tenkinimo modelis. Įveikus juos, tikimasi, išmokas gaus tik tie, kam jos priklauso.

Reklama

Iš viso negalios vertinimą atlieka 24 NDNT teritoriniai skyriai, į kuriuos pernai kreipėsi beveik 105 tūkst. asmenų. Tarnyba pastebėjo, kad kasmet besikreipiančiųjų sulaukiama vis mažiau: 2013 m. – apie 125 tūkst., 2014 m. – beveik 115 tūkst.

„Mažėjantį besikreipiančių asmenų skaičių vertinu kaip teigiamą tendenciją, – sakė NDNT direktorius Manfredas Žymantas. – Pirmiausia, apskritai Lietuvoje sumažėjo gyventojų. Antra, mes stengiamės sprendimus padaryti kuo ilgesniam laikotarpiui. Jei žmogus kreipiasi pirmą kartą, mes turime galimybę nustatyti pusei metų, metams arba dvejiems, pakartotinai – metams arba dvejiems. Tada žmogus jaučiasi saugesnis, jis rečiau kreipiasi į šeimos gydytoją, kartu laimingesnis ir gydytojas, iš jo gauname kokybiškesnius siuntimus. O nuo to mūsų veiklos rezultatai labai priklauso“.

Ne visi siuntimai – kokybiški

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, vertindama prašymus, vadovaujasi gydytojų siuntimais ir klausimynais.

Pasak M. Žymanto, darbą apsunkina tai, kad ne visi siuntimai yra kokybiškai užpildyti.

„Mūsų požiūriu, ne visų specialistų siuntimai iki galo aiškiai surašyti arba kelia tam tikrų abejonių. Daugiausia tokių pateikia neurologai, kardiologai, psichiatrai, traumatologai ir radiologai, rentgenologai“, – sakė NDVT vadovas.

Tokiais atvejais situaciją vertina tarnybos gydytojai ekspertai.

„Kartais pagražinama būklė ligonio naudai. Kai kada vyksta dėl gailesčio ir suvokimo, kad žmogus neturi iš ko pragyventi. Drąsiai galiu pasakyti, kad nepaneigtina, jog tai vyksta iš kitokių paskatų. Kilus pagrįstoms abejonėms, prašome papildomos kitos įstaigos ar tretinio lygio gydytojo konsultacijų, kad papildomai ištirtų ir galėtume parengti tinkamą sprendimą, nuo kurio priklauso išmokų dydis. O jos – tai valstybės pinigai. Todėl jautriai reaguojame, kad būtų dokumentai užpildyti dorai ir teisingai“, – paaiškino M. Žymantas. 

Elektroninių duomenų mainai

Tokias problemas, tikimasi, padės spręsti praėjusiais metais pradėta diegti elektroninių duomenų mainų sistema, veikianti panašiu principu, kaip ir e. receptas ar kitos.

Pasak M. Žymanto, „kad lengviau būtų įskaityti gydytojų raštą, o jiems lengviau atsiųsti siuntimą, kad mažiau siuntimų būtų rašoma ranka“.

Tokiu principu tarnyba jau dirba su Centro ir Šeškinės poliklinikomis bei Santariškių klinikomis. Dabar testuojama dar 91 Lietuvos sveikatos priežiūros įstaiga.

Tikrina patys save

Tarnyboje veikia Sprendimų kontrolės skyrius, kuris nagrinėja gaunamus skundus dėl galimai neteisingų NDNT sprendimų. M. Žymanto teigimu, nuo 2011 iki 2015 m. skundų sumažėjo beveik 500.

„Vidinė patikra vyksta – patys save tikriname. 2011 m. buvo tik apie pusantro tūkstančio vidinių patikrinimų, o pernai – per 6000. Tai, kad beveik 75 proc. sprendimų po patikrinimo nekeičiami, rodo pagerėjusią mūsų darbo kokybę“, – džiaugėsi vadovas ir pridūrė, kad to pavyko pasiekti vienodai visur taikant ir suprantant teisės aktus.  

Mažiau onkologinių ligonių skundų

2015 m. viduryje buvo sukurti ir įteisinti nauji kriterijai onkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams.

„Tokių ligonių skundų sumažėjo beveik dvigubai. Nes dėl kriterijų tapo aiškesnis vertinimas, todėl labiau pateisiname žmonių lūkesčius ir nesukuriame nepagrįstų“, – teigė Neįgalumo ir darbingumo vertinimo tarnybos direktorius.

Kita vertus, veikia ir rotacijos principas, t. y. antrą kartą nesudaroma galimybė patekti pas tą patį vertintoją, į tą patį skyrių, ypač jei jis yra didesniame mieste –Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose. Pasak M. Žymanto, „to reikia, kad būtų kuo mažiau išankstinių sąsajų ir susitarimų“.

Naujas iššūkis – gydytojo ir ligonio susitarimai

NDVT vadovo teigimu, vidinė kontrolė apsaugo nuo tam tikrų darbuotojų ir ligonių susitarimų. Tačiau pastebima, kad daugėja skundų dėl gydytojų ir ligonių susitarimų. 

„Tai – naujas iššūkis, manau, rasime, kaip išspręsti šį klausimą. Tarnyba apie tai galės pasigirti 2017 m., kai turėsime galutinius teisės aktus“, – sakė M. Žymantas, kol kas nenorėjęs atskleisti detalių, kaip tam bus užkirtas kelias. 

Paklaustas, kuriuose Lietuvos regionuose daugėja tokių susitarimų, tarnybos vadovas neatskleidė, tik sakė, kad rizika didėja ten, kur yra didelis nedarbo lygis, pasienio rajonuose ir ten, kur daugiau socialinių problemų. Taigi, pasak jo, ten ir susitarimų rizika yra didesnė. 

Ne visi skundai pasitvirtina

Į visus – anoniminius ir ne – skundus reaguoja Antikorupcijos komisija. Vieni tarnybą pasiekia telefonu, antri – raštu, kai kurie kreipiasi ir tiesiai į direktorių. Pasitaiko, jog žmonės siunčia ir vaizdo įrašus.

„Atsiunčia vaizdo įrašą, kaip slaugą turintis žmogus stumia karutį. Iš tiesų tuo metu jis turėtų gulėti, o čia dirba. Patikriname duomenų bazėje, tačiau nei tokiu vardu ir pavarde, nei tokiu asmens kodu žmogaus pas mus nėra. Na, kaime prie butelio pasigyrė, kaip jis „susitvarkė“, tai ir apskundė. Taigi tarp gando kaime ir mūsų tarnybos darbo ne visada yra tiesioginis ryšys. Tačiau tikrinti tenka visus skundus“, – atskleidė tarnybos vadovas.

Paklaustas, ar praėjusiais metais pasitaikė tarnybos darbuotojų, kurie būtų atleisti už galimas korupcines apraiškas, NDVT vadovas taip pat nebuvo kalbus: „Taip, buvo vienas. Buvo ir daugiau įtarimų, tačiau jie išėjo šalių susitarimu. Mes tvarkomės. Tie, kurie liko, suprato, kad nebus pasigailėta. Vieną kartą suklydai – kviečiame pasimokyti, antrąjį suklydai – na, gal blogai išmokėme, kviečiame dar kartą pasimokyti. Trečią – sudie“.

Specialiųjų poreikių vertinimo ir tenkinimo modelis

NVDT direktorius sakė, kad šiais metais laukia dar vienas iššūkis – neįgaliųjų specialiųjų poreikių vertinimo ir tenkinimo modelio projektas. Jam Vyriausybė jau pritarė, belieka sulaukti tik Seimo pritarimo.

Pasak M. Žymanto, šiuo projektu numatoma nustatyti dviejų lygių slaugos ir dviejų lygių priežiūros (pagalbos) specialiuosius poreikius, pagal kuriuos bus skiriamos tikslinės išlaidų kompensacijos. Čia, tikimasi, pavyks įtraukti savivaldybių socialinius darbuotojus, kurie pagal parengtus klausimynus pateiks informaciją apie asmens savarankiškumo, mobilumo, bendravimo, pažinimo, ugdymosi problemas.

„Juk socialinis darbuotojas yra dar arčiau žmogaus nei mūsų teritorinių skyrių darbuotojai. Jis užpildys klausimyną, pagal kurį bus nustatytas jo gebėjimas prisitaikyti erdvėje, savarankiškumas ir pan. Ir Europa, ir visas pasaulis eina prie to, kad mokėtų ne už ligą, bet už tai, ko tu negali. Nuo to priklausys ir tikslinių išmokų dydis“.