Sužalojimai ir apsinuodijimai – gyventojų ir valstybės skaudulys
Sužalojimai ir apsinuodijimai yra labai svarbi, dažniausiai išvengiama visuomenės sveikatos problema. Nors jau dešimt metų mirtingumas dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, kurie dar vadinami išorinėmis priežastimis, šalyje mažėja, tačiau Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis tebepirmauja Europos Sąjungoje pagal mirtingumą nuo traumų, - rašoma pranešime žiniasklaidai.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido sveikatos statistikos leidinį „Sužalojimai ir apsinuodijimai Lietuvoje 2015 m.“. Šis leidinys parengtas naudojantis Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, kurie gaunami iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos,Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos bei Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Rengiant leidinį pirmą kartą buvo suskaičiuotos išlaidos traumų gydymui stacionare ir ambulatorinėje grandyje, greitajai medicinos pagalbai ir skubiam gelbėjimui, laikinajam nedarbingumui apmokėti. Į gydymo išlaidas nebuvo įskaičiuotos išlaidos pirminei sveikatos priežiūrai dėl traumų, vaistams ir medicinos priemonėms, darbdavių išlaidos laikinajam nedarbingumui dėl traumų apmokėti, išlaidos ilgalaikėms traumų pasekmėms, tokioms kaip neįgalumas, apmokėti, prarastų gyvenimo metų dėl per ankstyvos mirties kaina, materialiniai traumų nuostoliai.
2015 m. sužalojimų ir apsinuodijimų gydymui buvo išleista per 70 mln. eurų, iš jų 46,8 mln. eurų skirta stacionariniam gydymui, 17,3 mln. eurų – ambulatoriniam gydymui, 6,6 mln. eurų – greitajai medicinos pagalbai ir skubiam gelbėjimui. Beveik 29 mln. eurų SODRA išleido laikinajam nedarbingumui dėl traumų apmokėti. Net neįvertinus visų išlaidų, 2015 m. traumos padarė mažiausiai 100 mln. eurų žalą valstybės ekonomikai.
Stacionare daugiausiai buvo gydomi ligoniai, patyrę klubų ir kojų sužalojimus (30 proc. visų stacionaro ligonių, gydytų dėl traumų) bei pečių lanko ir rankų sužalojimus (22 proc.). Ambulatoriniai ligoniai, gydyti priėmimo-skubios pagalbos skyriuose, daugiausiai patyrė pečių lanko ir rankų sužalojimus (30 proc. visų ambulatorinių ligonių gydytų dėl traumų) bei klubų ir kojų sužalojimus (28 proc.). Daugiausiai pacientų susižeidė dėl nukritimų (net 52 proc. stacionaro ligonių ir 40 proc. ambulatorinių ligonių) ir dėl negyvų mechaninių jėgų poveikio (atitinkamai 9 proc. ir 20 proc.). Pagal traumos vietą didžiausią dalį sudarė traumos ir apsinuodijimai, patirti namuose – 34 proc. visų dėl traumų stacionare gydytų ligonių ir 20 proc. ambulatorinių ligonių.
2015 m. buvo užfiksuota beveik 80 tūkst. laikinojo nedarbingumo dėl traumų atvejų, kurie truko 2 mln. 300 tūkst. dienų. Vienas laikinojo nedarbingumo atvejis vidutiniškai truko 29 dienas. 90 proc. laikinojo nedarbingumo atvejų sudarė traumos buityje ir 10 proc. – traumos darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo. Didžioji dalis laikinojo nedarbingumo pažymėjimų buvo išduota dėl klubų ir kojų sužalojimų – 41 proc., dėl rankų ir pečių juostos sužalojimų – 34 proc.
2015 m. 693 suaugusiesiems (18 m. ir vyresni) pirmą kartą buvo nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis (t.y. neįgalumas) dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, 2 076 neįgalumas buvo nustatytas pakartotinai. Dažniausiai suaugusiems neįgalumas vertinant pirmą kartą nustatomas dėl galvos sužalojimų ir jų padarinių (26 proc. visų pirminio vertinimo atvejų) bei dėl klubų ir kojų sužalojimų ir jų padarinių (25 proc.). Neįgalumas dėl sužalojimų ir apsinuodijimų pirmą kartą buvo nustatytas 9 vaikams (0-17 m. amžiaus), pakartotinai vertinat – 11 vaikų.
Susiję straipsniai
