Šv. Valentinas ir epilepsija sergantys žmonės

Vasario 14 d. visi minime meilės dieną. Turbūt tik nedaugelis žino, kad šventas Valentinas globojo ne tik įsimylėjėlius, bet ir sergančiuosius epilepsija. Tie, kurie savo aplinkoje nėra susidūrę su šia liga, tikriausiai menkai težino, kiek pastangų reikia sergantiesiems, norint pasijausti visuomenės dalimi, ir kiek baimių juos stabdo gyventi įprastą gyvenimą. Baimė mylėti – viena iš jų.

Pasaulyje šia liga serga apie 50 mln. žmonių, Lietuvoje – apie 24 tūkst. žmonių, iš kurių 4 000 — vaikai. Teigiama, jog iš viso apie 5 proc. žmonių mažiausiai vieną kartą gyvenime patiria epilepsijos priepuolį, tačiau tik penktadalis jų suserga epilepsija. Tai dažniausias lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas.

Prieš keletą metų Kaune duris atvėrė psichosocialinio konsultavimo centras, kuriame užuovėją randa epilepsija sergantys žmonės. Centro vadovė Polina Šedienė atskleidė, kad noras įkurti tokį centrą gimė labai paprastai. Apie epilepsiją trūko ne tik informacijos ja sergantiems žmonėms, trūko tokios vietos, kur atėjusiam būtų suteikta psichologinė, socialinė, profesionali pagalba, koncentruota tik į šią ligą. Organizacija Caritas, bendradarbiaudama su Vokietijos Saksonijos epilepsijos centru „Kleinwachau“, Kaune įkūrė šį centrą. Bendradarbiavimo projektą parėmė Vokietijos fondas „Aktion Mensch“. Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centro veikla labai įvairialypė: organizuojami seminarai, vykdoma edukacinė veikla, teikiamos konsultacijos.

Didžiausia laimė epilepsija sergantiems žmonėms – nebijoti būti savimi. Atėję į psichosocialinį konsultavimo centrą sergantieji jaučiasi lyg antruose namuose.

„Čia jie gali laisvai kalbėtis apie savo ligą, kelti jiems rūpimus klausimus, jaustis saugiai, nebijoti, kad juos ištiks priepuolis, nes čia jiems bus suteikta tinkama pagalba“, - patirtimi dalijasi centro vadovė. Epilepsija sergantys žmonės ir jų artimieji nori žinoti, kaip jiems gyventi su šia liga. Pasak P. Šedienės, sergantysis turi tapti savo ligos ekspertu.

„Sergantis epilepsija žmogus turi žinoti, kad su medikamentinio gydymo pagalba priepuoliai gali būti sustabdyti 70 proc. Todėl jam reikėtų domėtis tuo, kokius vaistus ir kodėl gydytojas jam skiria, stebėti savijautos pokyčius ir juos fiksuoti. Galbūt reikėtų rašyti dienoraštį, kuriame būtų analizuojama, kas ar kokios aplinkybės sukelia priepuolius ir jų vengti“, – pasakoja vadovė.

P. Šedienė džiaugiasi, kad gali konsultuoti sergančiuosius epilepsija. Didžiausia laimė, kai gali matyti nuoširdumo pilnas akis, tylius, bet ryškius kiekvieno gyvenime rezultatus ir norą stengtis bei nepasiduoti ligai. Centro vadovė bando paaiškinti klientų žodžiais tai, kokią naudą sergantiems žmonėms duoda centre teikiama pagalba.

„Kai aš bandžiau paklausti, kaip galima būtų išmatuoti tai, kokią naudą jie gauna lankydamiesi centre, pasakiau: „Juk čia mes nieko nepagaminame, neišauginame“. Tai vienas klientas emociškai ir naudodamasis kūno kalba reagavo: "Kaipgi čia niekas neišauga, taigi čia auga, stiebiasi ir išsiskleidžia gėlės". Tai labai simbolinis apibūdinimas, talpinantis savyje labai daug“, - pasakojo P. Šedienė.

Gaudami profesionalią pagalbą individualiai ir grupėse sergantys epilepsija žmonės po truputį išmoksta pamilti save, stengiasi neslopinti savo norų, realizuoti idėjas ir gyventi taip, kaip gyvena sveiki žmonės. Psichosocialinio konsultavimo centre netrūksta gražių pavyzdžių, kuomet žmonės atranda save kitokį, pradeda jaustis reikalingi, vertinami.

,,Viena klientė pradėjo mokytis siuvimo, nes visuomet domėjosi mada, tekstile, pati rūpinosi savo įvaizdžiu. Siuvimo amatas, anot klientės, padėtų jai pasiekti savarankiškumą, realizuoti savo gebėjimus, jaustis saugiau finansiškai. Šiame procese yra būtinas profesionalus palydėjimas. Būtina aptarti, kaip planuoti savo mokslo dieną, kaip pasirūpinti savo saugumu, kaip derinti poilsį su darbu, kaip savo poreikius paaiškinti mokytojams“, – teigia centro vadovė.

Atėjus Šv. Valentino dienai visi žmonės susimąsto apie tai, ką jie myli, kas juos myli, ar užtenka meilės jų gyvenime. Sergantys epilepsija žmonės dažnai jaučiasi vieniši, jų gyvenime trūksta meilės. Lietuvos Caritas Psichosocialinio konsultavimo centro vadovė teigia, kad epilepsija sergantys žmonės turėtų ruoštis meilei, tėvystei, draugystei.

„Visada padrąsinu klientus, siekiančius kurti šeimą, turėti vaikų, nes visa tai priklauso jiems kaip ir kitiems pasaulio žmonėms“, -  kalbėjo P. Šedienė.