Nereikia būti mokslininku, jog suprastum, kokia svarbi yra šypsena. Paprasčiausias algoritmo principas: išsipildžiusi svajonė virsta dovana; dovanos visad džiugina ir verčia nusišypsoti, šypsena padeda gamintis laimės hormonams, o laimingas žmogus bet kokioje kovoje yra stipresnis. Netgi tada, kai kovojama su tokia liga, kaip vėžys.
Lapkričio 4 dieną „Svajonių karavanas“ jau antrą kartą svečiavosi pas onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, besigydančius Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje Santariškėse.
Pirmą kartą projektas kartu su iliuzionistu Tomu Šimkumi ligoniukus lankė liepos mėnesį ir prašė pasidalinti didžiausiomis savo svajonėmis. Jų būta visokių: nuo minkšto pliušinio meškučio iki... kelionės į Maldyvus.
Karavaniečių savanoriai ilgai plušėjo ir rėmėjų dėka ne tik svajones įgyvendino, bet ir nuvežė didžiausią šūsnį dovanų visiems vaikams, šiuo metu besigydantiems skyriuje. Du nešiojamieji ir trys plančetiniai kompiuteriai, du išmanieji telefonai, skrydis oro balionu ir gausus glėbys įvairiausių žaislų mažiesiems – tokiomis dovanomis nešina „Svajonių karavano“ komanda kartu su aktoriumi Andriumi Bialobžeskiu keliavo pas vaikus.
„Kai ėmiausi organizuoti „Svajonių karavano“ vizitą pas tuos vaikus pirmą kartą, nemaniau, jog tiek daug teigiamų emocijų patirsiu“, - pasakoja savanorė Rūta Kražauskienė, - „O veždama dovanas į ligoninę tiesiog netvėriau savo kailyje. Iš tiesų labai smagu būti ta grandimi tarp to, kuris svajoja, ir to, kuris gali tą svajonę išpildyti, ir padėti jiems susitikti. Dirbdama su rėmėjų paieška šio projekto svajonėms pildyti sutikau neįtikėtinai daug geros valios žmonių: „Mamų unija“ visad talkino įvairiais organizaciniais klausimais, Senojo ir priimtojo škotiškojo ritualo Lietuvos Aukščiausioji Taryba ir internetinė parduotuvė RDE.LT padėjo nupirkti du brangius kompiuterius, o draugai bei pažįstami iš visų Lietuvos kampelių siuntė dovanas vaikams. O patys ligoniukai yra tikras neišsenkantis optimizmo šaltinis – į juos žiūrėdama supratau, kiek man pačiai dar reikia išmokti“.
Tiesa, karavaniečiai iš ligoninės neišėjo tuščiomis: iš ten jie išsinešė dar dvejas svajones. „Padėti išsipildyti kažkieno svajonei - tikrai nepakartojamas jausmas! Kiekvienam linkiu pabandyti“, - ragino Rūta.
Taigi nebijokime svajoti – nes svajonės tikrai pildosi!