Svarbiausia – savalaikis efektyvus išsėtinės sklerozės gydymas ir ligos kontrolė

Išsėtinė sklerozė – centrinės nervų sistemos autoimuninė liga. Ligos eigoje pastebimas nervus apsaugančios medžiagos mielino irimas – demielinizacija.  Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia 20-50 metų žmonėms. Liga dažniausiai prasideda regos ir akių judesių sutrikimais, koordinacijos sutrikimu, galvos svaigimu, jutimo sutikimais, parezėmis.

Sergantiems išsėtine skleroze labai būdingas nuovargio jausmas. Šis išsėtinei sklerozei būdingas nuovargis vadinamas fiziniu išsekimu. Moterys šia liga serga dažniau nei vyrai.

Išsėtinė sklerozė (IS) yra dažniausia netrauminė centrinės nervų sistemos, t. y. galvos smegenų ir nugaros smegenų, lėtinė liga. Ji paprastai pasireiškia atakomis, arba paūmėjimais. IS simptomai labai įvairūs: regos, koordinacijos sutrikimai, dalinis paralyžius, skausmai ir t.t..

IS susergama tada, kai organizmo imuninė sistema atakuoja ir ardo mieliną – nervines skaidulas dengiantį apsauginį dangalą. Gali būti pažeidžiami milijonai nervinių skaidulų, o pasibaigus uždegimui susiformavę randai vadinami „skleroze“. Jie centrinėje nervų sistemoje atsiranda išsidėstę atsitiktine tvarka ir daugelyje vietų, todėl liga pavadinta išsėtine skleroze (IS).

IS daugeliu atvejų suserga jauni žmonėms. Išsėtinė sklerozė iki šiol yra neišgydoma ir vis dar nežinoma tiksli ligos priežastis. Tačiau įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, nuolat vykdomi išsamūs moksliniai IS tyrimai, o ligą modifikuojantys vaistai (LMV) gali nuslopinti daugelį IS simptomų, retinti atakas, mažinti židinių formavimąsi smegenyse, stabdyti smegenų atrofijos vystymąsi, ženkliai sulėtinti negalios progresavimą, ir padėti sergantiems žmonėms gyventi pilnavertį gyvenimą.

Išsėtinės sklerozės kontrolė ir gydymas

IS paprastai prasideda netikėtai ir vystosi dramatiškai. Liga nesirenka – ja serga visi, nuo darbininko iki tiksliųjų mokslų profesoriaus, nuo jaunos mamos iki aukštą postą užimančio valdininko. Negydoma ar netinkamai gydoma liga greitai paverčia žmogų neįgaliu, jis tampa priklausomas nuo slaugos ir aplinkinių. Tad svarbiausia yra ne tik žinoti apie šios klastingos ligos egzistavimą, laiku atpažinti jos simptomus, bet ir pritaikyti skubų efektyvų gydymą, kuris išlaiko žmogų darbingą, finansiškai nepriklausomą, galintį gyventi pilnavertį gyvenimą.

Todėl ypač svarbu skelbti žinią apie savalaikį ir efektyvų ligos kontroliavimą.

Atkryčio (ligos paūmėjimo) metu sergantysis IS tampa ne tik nedarbingas, bet ir praktiškai neįgalus (žr. epigrafą), jam būtinas stacionarus gydymas.

Paūmėjimas – tai naujų sklerozės židinių atsiradimas centrinėje nervų sistemoje, su ligos eiga vystosi smegenų atrofija (tūrio mažėjimas), sukelianti fizinę negalią.

Lietuvoje veikia trys Išsėtinės sklerozės centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Centruose vyksta glaudus komandinis darbas tarp IS gydytojų ir  slaugytojų. Slaugytojų vaidmuo IS gydymo palaikyme, bendravime su pacientais, apmokymuose labai reikšmingas, nes tai jos suteikia pirminę informaciją, patarimus ir pagalbą.

Žingsnis į priekį: ES – realybė, LT – siekiamybė

Itin aktyviai IS formai gydyti pasaulyje jau yra išrastas ir ES registruotas naujos kartos vaistas GILENYA (Fingolimodas)

Dar vienas naujo vaisto privalumas – jis vartojamas peroraliai,

t.y. kapsulėmis, kas padeda išvengti nuolatinių skausmingų injekcijų, ilgam paliekančių skausmingas, raudonas dėmes ant pacientų kūno.

IS pacientai labai laukė geriamos vaistų formos, nes iki šiol visi registruoti vaistai buvo tik leidžiami.

Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos (LISS) tikslai

Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga (LISS),  Europos IS platformos ir federacijos narė, pasisako už geriausią Lietuvos sergančiųjų IS gydymą, kuris neturėtų skirtis nuo kitose ES šalyse gyvenančių pacientų gydymo. LISS kviečia visus – sergančiuosius, gydytojus, slaugytojas, artimuosius, draugus, atsakingus valstybinių sveikatos ir politinių institucijų darbuotojus – suvienyti jėgas kovai su šia liga ir tikisi, kad jau artimoje ateityje moderniausias gydymas bus prieinamas visiems sergantiesiems, kuriems jo reikia,  ir jauni, sunkia liga sergantys žmonės, išvaduoti nuo kančių, galės toliau dirbti, auginti vaikus, gyventi pilnavertį gyvenimą, būti aktyviais visuomenės nariais bei kurti bendrą, sveikos Lietuvos ateitį.

Sveikatos apsaugos ministerijos inf.