Švedijos sveikatos apsauga: tarp pacientų psichologinio komforto ir iššūkių

Švedijoje gyvenantys emigrantai ir patys švedai sunkiai randa priekaištų šalies sveikatos sistemai. Priešingai – atsidūrę medikų rankose jaučiasi ramūs, mat žino, kad šie padarys viską, jog net sunkiausiai sirgdami, jie jaustų psichologinį komfortą. Tiesa, pacientams, kuriems pavojus gyvybei negresia, iki gydytojo prisikasti ne taip jau lengva.

Reklama

Susiduria su panašiais sunkumais kaip ir Lietuva

Švedijos sveikatos apsaugos srityje kyla panašių sunkumų kaip ir Lietuvoje. „Švedija yra iš tų šalių, kur pagyvenusių žmonių skaičius lyginant su kitomis Europos valstybėmis yra didelis. Tai reiškia ir didėjantį medicinos paslaugų poreikį“, – teigiama Valstybinės ligonių kasos portalui VLMEDICINA.LT atsiųstame komentare.

Be to, viešuosiuose šaltiniuose pažymima, kad sveikatos apsaugos sistema Švedijoje yra decentralizuota, t.y. nėra vieningos sveikatos apsaugos sistemos, o už tinkamų gydymo paslaugų užtikrinimą bei sveikatos prevenciją yra atsakingos apskričių ar vietos savivaldos atitinkamos tarnybos.

Kadangi Švedijos sveikatos apsaugos sistemoje didelį vaidmenį vaidina ir savivaldybės, jos esą turi užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą pagyvenusiems, specialiųjų poreikių ar psichikos sutrikimų turintiems žmonėms.

Mokesčiai Švedijoje, - komentuoja Valstybinės ligonių kasos specialistai, - renkami valstybės, apskričių ir savivaldybės lygmenyse, tai yra atskirų lygmenų valdžios institucijos organizuoja ir finansuoja skirtingus sveikatos sistemos segmentus, pvz.: valstybė ir apskritys rūpinasi specializuota sveikatos priežiūra, o savivalda – pirmine sveikatos priežiūra ir pan.

„Žmonės, gaudami gydymo paslaugas, taip pat turi susimokėti paciento mokesčius, pavyzdžiui, už apsilankymą pas šeimos gydytoją reikia sumokėti nuo 100 iki 250 kronų (apie 10–25 eurų), apsilankymas pas gydytoją specialistą kainuoja iki 350 kronų (35 eurų). Taip pat žmonės yra skatinami naudotis privačių sveikatos draudėjų paslaugomis, kurie apmoka gydymo paslaugas tuo atveju, kai per metus yra viršijama tam tikra nustatyta paciento priemokų suma arba reikalingos odontologinės paslaugos“.

Odontologinė pagalba vaikams iki 18 m. yra nemokama, o visiems kitiems reikia mokėti patiems arba draustis privačiu sveikatos draudimu.

Dėmesys – psichologiniam komfortui

Švedijoje, Stokholme, gyvenanti lietuvė Rasa kol kas mažai susidūrusi su šalies sveikatos sistemos subtilybėmis – per trejus metus gyvenimo šioje šalyje, laimei, sirgti neteko. Vis dėlto per darbą, per giminaičių patirtis ir gimdymą suprato, kad Švedijoje dedamos visos pastangos, jog būtų užtikrintas kiekvieno žmogaus psichologinis komfortas.

„Gimdymo metu gimdyvė nuolat informuojama apie tai, kas vyksta, ir net tai, kas vyksta ekstremaliomis sąlygomis. Dar nėštumo metu abu tėvai raginami dalyvauti seminaruose, kad kuo daugiau sužinotų apie gimdymą: kaip partneris gali padėti jo metu, kaip tapti komanda ir apie laikotarpį po gimdymo. Juk žinojimas padeda įveikti baimes“, – sako Rasa, savo pačios gimdymą patikėjusi švedų, o ne lietuvių, medikams.

Prieš gimdymą Švedijoje medikams būsimos gimdyvės išsiunčia savo gimdymo planą – jame sudėlioja, ko norėtų, kaip padaryti jų gimdymą komfortiškesnį, kas joms padeda, o kas trukdo. „Žinoma, jeigu reikės, medikai padarys viską, ką reikia, jei tai ir nebuvo pažymėta minėtame plane, jeigu iškils nenumatyta pavojinga gimdyvei ar kūdikiui situacija“, – priduria Rasa.

Po gimdymo gydytoja ateina aptarti gimdymo eigos. Anot Rasos, to pokalbio metu galima išsakyti visus nuogąstavimus, kuriuos medikė atremia statistika, paaiškinimais ir tuomet moteriai tampa kur kas ramiau.

Dar vienas sąlytis su Švedijos sveikatos sistema – per gimines. Artimas giminaitis kreipėsi į medikus ir išgirdo negailestingą diagnozę. Anot Rasos, sunkios ligos pakirstam pacientui ne tik pasakoma baisi diagnozė – gydytojas papasakoja apie tai, kas dabar laukia paciento, nurodo pačiam pasidomėti liga plačiau, galų gale tiesiog žmogiškai pasikalba. Todėl net susidūręs su sudėtinga liga, toks pacientas esą nesijaučia visiškai bejėgis ir nebijo: „Ramiai laukia operacijos ar kitų procedūrų ir žino, kas ir po ko jo laukia“.

Darbe kontroliuojamas sveikas psichologinis klimatas

Dar vienas pavyzdys, kaip Švedijos sveikatos sistema veikia žmogaus labui, – darbinė aplinka. „Vieną valandą per mėnesį su grupe darbuotojų vadovas kalbasi apie darbinę aplinką, taip pat ir apie tai, ar darbuotojai jaučia psichologinį komfortą. Be to, yra galimybė darbdavio sąskaita pasinaudoti psichologo paslaugomis – viena konsultacija ar net ilgesniu gydymu, jei psichologiniai sutrikimai siejami su darbine aplinka. Žinoma, tai priklauso nuo darbo sutarties ir darbdavio“, – aiškina Stokholme dirbanti ekonomistė Rasa. Kai žmogus psichologiškai atsigauna, tuomet pamažu grįžta prie darbų. Stengiamasi užtikrinti sveiką darbinę aplinką-psichologinį klimatą. Taigi, anot Rasos, viskas Švedijoje sukasi apie tai, kad žmogus jaustųsi psichologiškai komfortiškai.

Paprašo atsivesti artimą žmogų

Tai patvirtina ir švedas Rikardas, taip pat gyvenantis Stokholme. Dažną siaubingai sukrečianti diagnozė, anot jo, Švedijoje tikrai nebus siunčiama paštu ar pasakyta telefonu. Pas gydytoją po tyrimų paprašoma ateiti lydimam artimo žmogaus.

„Svarbu, kad žmogus turėtų šalia ramstį, kuris padėtų jam susitaikyti su diagnoze, suvokti, kas vyksta ir ką sako gydytojas. Ateiti kartu su artimuoju prašoma nepaisant to, kokia bus pasakyta diagnozė“, – pasakoja Rikardas.

Kaip Švedijos sveikatos sistemos vieną iš privalumų jis taip pat įvardija vaikų iki 18 metų teisę į nemokamą gydymą. Beje, pastarieji nuo nelaimingų atsitikimų yra apdraudžiami mokykloje. Dauguma darbdavių Švedijoje taip pat moka už darbuotojus draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Šis galioja nuo namų iki darbo ir atgal.

Dar vienas neabejotinas privalumas, anot pašnekovo, esą yra tas, kad, jeigu žmogui tikrai gresia pavojus gyvybei, tokiu atveju pasitelkiamas ir sraigtasparnis: „Jei reikia, kad tik žmogus greičiau būtų nugabentas į ligoninę ir jam būtų suteikta reikalinga pagalba“.

Rikardas prisimena kartą kentęs nepakeliamą kone visą parą trukusį galvos skausmą. Tuomet jis pats nuvyko į skubios pagalbos skyrių ir buvo nedelsiant priimtas, nes buvo baiminamasi dėl to, jog į smegenis nebūtų išsiliejęs kraujas.

Švedijoje taip pat veikia tokia sistema, kad iškilus klausimams dėl sveikatos būklės galima paskambinti slaugytojai ir pasitarti dėl to, ką reikėtų daryti. Išklausiusi skambinančiojo nusiskundimus, ji duos patarimų arba užregistruos vizitui pas gydytoją.

„Tačiau kartą paskambinau slaugytojai, pasakiau, kad blogai jaučiuosi, aukšta temperatūra. Ji nurodė vykti pasirodyti gydytojui. Kai nuvykau, jaučiausi taip, lyg manim netiki, kad man blogai – iki tol, kol nepamatavo temperatūros ir iš tiesų nesuriko „Oho, kokia aukšta temperatūra“, – patirtimi dalijasi Rikardas.

Vis dėlto sugalvojus pačiam vykti į skubios pagalbos skyrių, tarkime, susilaužius koją, gali tekti laukti iš tiesų ilgai, net iki šešių valandų. Anot Rikardo, jeigu įmanoma, geriau vykti į vietinę rajono ligoninę. Tačiau jose susiduriama su kita problema – esą čia medikai labai plataus spektro ir galiausiai vis tiek nusiunčia pacientus pas atitinkamos srities specialistą. Rikardo manymu, apskritai dėl savo simptomų kartais visai sveika pasitarti su „Google“. Mat tuomet gydytojui, pasak pašnekovo, galite tikrai įrodyti savo padėties keblumą: „Apsišvietęs jūs aklai netikėsite tuo, ką sako gydytojas, nepasiduosite jo išsisukinėjimams. Taigi tuomet yra didesnė garantija, kad jums nelieps grįžti pas gydytoją po dvejų savaičių, jei simptomai nepraeis. O kai kuriems iš tiesų per tą laiką pablogėja....“

Kartą Rikardas pats negalėjo priminti kojos – labai skaudėjo. „Laukiau pusantros valandos pas vietos ligoninės specialistą, kol jis mane priims. Tuomet buvau įsodintas į taksi automobilį ir išsiųstas pas specialistą, o pastarasis paklausė, ko aš atvažiavau, jei mano gyvybei negresia pavojus.“

Vaistų kainos ir medikų algos didesnės

Lyginti su Lietuva medikų padėtį Švedijoje sudėtinga. Anot abiejų pašnekovų, ne tik Lietuvoje trūksta specialistų. „Ypač čia trūksta slaugytojų“, – atkreipia dėmesį Rasa. Vis dėlto gydytojų ir slaugytojų atlyginimai Švedijoje gerokai didesni.

„Vien slaugytojais, manau, uždirba pas mus apie 2000 eurų. Tačiau turėkite minty, kad Švedijoje minimalus atlyginimas šiuo metu yra apie 1200 eurų“, – pažymi Rikardas.

Vaistai Švedijoje taip pat kainuoja brangiau nei Lietuvoje. Peržvelgus keletą populiarių peršalimo simptomus malšinančių vaistų, kurie parduodami ir Švedijoje, ir Lietuvoje, kainas, akivaizdu, kad kai kurie jų Švedijoje beveik dvigubai brangesni. 24 pastilių, vartojamų simptominiam ryklės uždegimui gydyti, Lietuvoje kainuoja iki 5,21 euro, o Švedijoje – 89,90 SEK, t. y. 9, 47 euro. Už vaistus karščiavimui mažinti Lietuvoje sumokėsite vos 0,84 euro, o štai švedų vaistinėje paliksite jau 33,50 SEK arba 3,53 euro. Vaistą, kuris greitai mažina nosies gleivinės paburkimą, dėl kurio poveikio greitai praeina nosies užgulimas, Lietuvoje įsigysite už 4,98 euro, o Švedijoje – kiek brangiau – 56 SEK arba 5,90 euro.