Autistiškų vaikų ir jaunuolių depresija: kaip galime atpažinti, suprasti ir padėti?

Maždaug vienas iš šimto vaikų Lietuvoje turi autizmo spektro sutrikimą, o visuomenėje vis dar trūksta ne tik supratimo apie šių žmonių patiriamus kasdienius iššūkius, bet ir žinių, kaip galime jiems padėti. Tyrimai rodo, kad autistiški asmenys dažniau nei neurotipinės raidos žmonės susiduria su depresija, nerimu ir kitais psichikos sutrikimais. Deja, ekspertai sako, jog dėl autistiškų bruožų, minėti sutrikimai gali likti nepastebėti, mat dalis simptomų – gana panašūs.

Reklama

Statistika atspindi realybę

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, autistiški asmenys turi keturis kartus didesnę tikimybę susirgti nuotaikos bei nerimo sutrikimais nei neurotipinės raidos žmonės. Depresija diagnozuojama net 10–20 proc. autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų, o nerimo sutrikimų paplitimas šioje grupėje siekia net 84 proc. Šios problemos tampa dar aktualesnės, jei vaikai jaučiasi izoliuoti ar susiduria su patyčiomis.

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė ir iniciatyvos „Žvelk giliau“ koordinatorė Kristina Radžvilaitė pasakoja, kad tiek remiantis mokslininkų išvadomis, tiek girdint tėvų ar pačių neuroskirtingų žmonių išsakomus pastebėjimus, galima suprasti, jog kai kurie autizmo nulemti žmogaus elgesio ar savijautos bruožai iš tiesų gali persidengti su depresijos ar nerimo sutrikimų požymiais. Jei tėvai ir gydytojai neįtaria, kad vaikas ar paauglys yra autistiškas, patiriant sunkumų jam gali būti greičiau priskiriama nerimo ar depresijos diagnozė, o autizmas – taip ir likti nepastebėtu.

„Jei pasikeičia miego, valgymo, bendravimo ar elgesio bruožai, sensoriniai ypatumai, net ir artimiems žmonėms gali būti ne visada paprasta pastebėti ribą, kur patiriami sunkumai pasiekia tą lygį, kada jau reikia specialisto įvertinimo ir rekomendacijų. Statistika rodo, kad apie 80 proc. autistiškų asmenų patiria miego problemų, 46–84 proc. susiduria su virškinimo trakto sutrikimais, o maždaug 30–50 proc. autistiškų vaikų diagnozuojami valgymo sutrikimai”, – pastebi K. Radžvilaitė.

Anot jos, iššūkių gali kilti tiek dėl minėtų sunkumų atpažinimo ir nustatymo, tiek dėl pagalbos teikimo ir tuomet, kai vaikas ar jaunuolis komunikuoja ribotai arba sunkiai. Pavyzdžiui, remiantis auksiniu depresijos standartu, medikamentinį gydymą turėtų papildyti psichoterapija. Vis dėlto, daliai žmonių kalbėjimu paremta terapija gali būti netinkama, tad papildoma pagalba jiems neretai tampa menų terapija, įtraukianti muziką, dailę, šokį-judesį ar dramą.

Tikros istorijos priverčia susimąstyti

Vilniaus universitete studijuojanti Liza autizmo diagnozę išgirdo paauglystėje. Mergina dalijasi, kad kelias iki supratimo apie savo emocijas ir psichologinius iššūkius buvo ir tebėra ilgas ir sudėtingas – daugelis simptomų ilgą laiką buvo nepastebėti ar neteisingai interpretuoti. Kasdieniai sunkumai, su kuriais ji susiduria, dažnai yra nematomi aplinkiniams: paprasčiausios užduotys, tokios kaip pasigaminti maisto, išvesti šunį į lauką ar nusiprausti, tampa nemenku iššūkiu, ypač paūmėjus depresijos ir nerimo simptomams.

„Ilgą laiką maniau, kad visiems yra taip pat sunku gyventi paprastą gyvenimą, kaip ir man. Pasirodo, kad ne: turiu mišrų depresijos ir nerimo sutrikimą, autizmo spektro sutrikimą, valgymo sutrikimų. Įtariu, kad galiu turėti ir dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą. Kiek save pamenu, visi šie dalykai lydi mane nuo pat vaikystės“, – atvirai sako ji.

K. Radžvilaitė pabrėžia, kad didžioji dalis psichikos sutrikimų negali būti išgydomi neįsigilinant į jų atsiradimo priežastis, tačiau tiek vaikai, tiek paaugliai dažnu atveju nėra pajėgūs suprasti iš kur ateina sunkūs jausmai, kodėl keičiasi požiūris į aplinką ir santykis su ja. Jei vaikas ar jaunuolis nuolat patiria sunkumų, su kuriais jo psichika nepajėgi susidoroti, jį auginantys suaugusieji ir ugdytojai turėtų ieškoti būdų, kaip palengvinti kasdienybę.

Tarptautinis simbolis – saulėgrąžos juostelė

Minint balandį kaip autizmo supratimo mėnesį, vaistinių tinklas „Camelia“ kartu su Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ siekia atkreipti visuomenės dėmesį į šią svarbią temą ir kalbėti apie tai, kaip galime prisidėti prie lengvesnės autistiškų ir kitas nematomas negalias turinčių žmonių kasdienybės.

„Mūsų tikslas – kurti supratimo ir palaikymo atmosferą visiems žmonėms be išimčių, todėl stengiamės dalintis turimomis žiniomis su visuomene, šviesti apie autizmo spektro sutrikimus, neurologinius ir psichikos iššūkius. „Camelia“ vaistinėse taip pat galima rasti informacijos apie tarptautiniu mastu naudojamą nematomos negalios simbolį – saulėgrąžos juostelę. Šis ženklas pažymi, kad jo nešiotojui gali prireikti pagalbos ar tiesiog aplinkinių supratimo ir palaikymo“, – sako vaistininkė Virgilija Bečelytė.

Anot vaistininkės, į vaistines kasdien užsuka tūkstančiai žmonių, o dalis jų visada būna jautresnės socialinės grupės atstovai. Dažnu atveju asmens turima negalia gali būti nepastebima, o vaikų negalia interpretuojama kaip nederamas elgesys, netinkamo tėvų auklėjimo rezultatas ar dėmesio stoka. V. Bečelytė sako, jog skatinti visuomenės sąmoningumą ir supratingumą yra būtina, o vaistinės turi būti ta vieta, kur visi pacientai be išimties jaučiasi saugiai ir sulaukia jiems reikalingos pagalbos.

Aplinkiniams nematomi sunkumai

Neuroskirtingų vaikų mama, pedagogė bei iniciatyvos „Žvelk giliau“ ambasadorė (vardas neminimas) atskleidžia, kad tėvai turėtų nuolat stebėti vaikų nuotaikas, skirti laiko nuoširdiems pokalbiams ir žaidimams, kad galėtų laiku išvysti galimus depresijos ar nerimo ženklus.

„Autistiški vaikai mato pasaulį kitaip, taip pat kitaip į viską reaguoja. Dalykas, jiems padedantis labiausiai tai – besąlygiška meilė. Nuoširdžiai patariu priimti juos tokius, kokie yra, o ne mėginti pakeisti“, – sako neuroskirtingų vaikų mama ir priduria, kad palaikymo reikia ir autistiškų vaikų tėvams. Viena iš išeičių – susitelkti, burtis į bendruomenes ir padėti vieni kitiems.

Vaistininkė V. Bečelytė priduria, kad jeigu stebima savaitę ar dvi pasikeitusi atžalos nuotaika, besitęsiantis irzlumas, pyktis, liūdesys, nebedomina anksčiau patikusios veiklos, žaidimai, pasikeičia reakcijos ir artimus žmones, draugus, kitaip veikia įprasti trikdžiai, suprastėja miegas ir sutrumpėja poilsio laikas – vertėtų ieškoti tokių pokyčių priežasčių, svarstyti galimybę apsilankyti pas specialistą emocinės būsenos įvertinimui.